Šešias bažnyčias iš degusiųjų pavyko išgelbėti, bet net aštuonios sudegė visiškai. Kai kuriose jų gaisras kilo remonto metu ar dėl nelaimingo atsitikimo, bet dalis buvo padegta.
Ypatingai nuo gaisrų nukenčia medinės bažnyčios, kuriose netvarkinga elektros instaliacija arba gaisras kilo nuo neužgesintų žvakių. Tačiau kartais bažnyčios nukenčia ir nuo padegėjų. Taip atsitiko Paštuvoje, Kulautuvoje, Stalgėnuose.
Gaisras sukėlė suvirinimo darbai
Dar keli gaisrai kilo bažnyčių remonto metu. Toks gaisras įvyko ir Panevėžio rajono Naujamiesčio šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.
Bažnyčia pastatyta buvo 1899-1908 metais. Du mediniai bažnyčios bokštai siekė 54 metrų aukštį. Bažnyčioje artėjant jos 100 metų jubiliejui buvo atliekamas remontas, kurio metu 2007 metų rugpjūčio 16-ąją kilo gaisras. Manoma, kad ugnis įsiplieskė neatsargiai atliekant suvirinimo darbus.
Gesinant gaisrą susižalojo keli naujamiestiečiai ir ugniagesiai. Sudegė abu bokštai, nukentėjo stogas ir vidus. Vidun įkrito didžiausias Panevėžio vyskupijoje varpas, svėręs per 3 tonas. Sudegė brangūs Karaliaučiuje 1813 metais pagaminti vargonai.
Bažnyčios bokštai buvo atstatyti ir ant bažnyčios užkelti 2013 m. pabaigoje. Naujieji bokštai yra nebe mediniai, o metaliniai, bet išvaizda jie beveik identiški buvusiems.
Prisiminti graudu
Kai Naujamiestyje degė šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, klebonu joje dirbo kunigas Algirdas Dauknys.
„Buvo graudu žiūrėti ir matyti, kaip ugnis niokoja senovinį pastatą. Dar graudu buvo ir todėl, kad ugniagesiai neturėjo reikiamų priemonių pasiekti siautėjančios ugnies bokštuose. Bažnyčia atstatyta ir liūdnų dalykų geriau neprisiminti“, – į plačias diskusijas apie gaisrą nesileido kunigas tik pridūrė, ką galvoja apie gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje:
„Tai ženklas – didžiulio masto katastrofos pradžia. Apokalipsė.“
Bažnyčias gesinti sudėtinga
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM naujienų portalui JP aiškino, kad bažnyčias apsaugoti nuo gaisrų – sudėtinga.
„Pastatai seni, juose daug medinių detalių, o kai kurios bažnyčios – medinės. Vienose bažnyčiose gaisrai kyla dėl pasenusių elektros instaliacijų, kitose – vykdant remonto darbus, o kitos tiesiog padegamos. Gaisrai – skaudus dalykas“, – pripažino vyskupas.
Anot Jo Ekscelencijos, bažnyčių gaisrų gesinimas – sudėtinga operacija.
„Ugniagesiams labai sudėtinga privažiuoti prie bažnyčių. Be to, pastatai aukšti ir negalima pasiekti gaisro židinių. Gesinti gaisrus trukdo medžiai. Pavyzdžiui, kai degė Naujamiesčio bažnyčia, gaisrininkai neturėjo tinkamos technikos pasiekti siautėjančią ugnį bokštuose“, – aiškino vyskupas L. Vodopjanovas.
Draudimas – prabangos dalykas
Pasiteiravus, ar nevertėtų pagalvoti apie bažnyčių draudimą, elektros instaliacijų keitimą, Panevėžio vyskupas teigė:
„Draudimas nuo gaisrų gal ir geras dalykas, bet tam reikia turėti lėšų. Tai labai brangus dalykas, o kai kurių Panevėžio vyskupijos bažnyčių parapijos tokios mažos, kad lėšų užtenka vos joms išsilaikyti. Kita vertus, gerai, kad priešgaisrinė apsauga tikrina bažnyčias ir klebonams primena, ką būtiniausiai reikia sutvarkyti, kur reikia keisti elektros instaliacijas, įtaisyti dūmų detektorius. Pagal finansines išgales klebonai tvarkosi.“
Trys kategorijos
Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atstovas, auditorius Martynas Matulevičius aiškino, kad bažnyčių gaisrus skirsto tris kategorijas.
„Pirmiausiai – tai yra padegimai, antra – bažnyčios užsidega remonto metu nesilaikant saugos darbe, o trečia – elektros instaliacijos gedimai. Kitas dalykas, bažnyčiose gaisrinė sauga tikrai nėra pirmoje vietoje. Darant auditus statomuose ar jau eksploatuojamuose pastatuose, pastebime, kad priešgaisrinė apsauga atidedama į paskutinę vietą“, – aiškino jis ir siūlė bažnyčiose bent jau kas dvejus metus atlikti priešgaisrinės saugos patikrinimus.
Bažnyčioms nuolaidžiaujama
M. Matulevičius pastebi, kad atliekant priešgaisrinės saugos patikrinimus, bažnyčioms nuolaidžiaujama.
„Tai žmogiška, bet įvykus gaisrui, tokie nuolaidžiavimai brangiai kainuoja. Puikiai suprantu, kad bažnyčios nėra turtingos ir neturi pinigų pakeisti nusidėvėjusią elektros instaliaciją. Taip pat bažnyčios neturi lėšų draudimui. Tačiau visada galima surasti išeitį. Reiktų religinius pastatus drausti centralizuotai. Tuomet būtų mažesni kaštai. Bažnyčios turi saugoti turtą ir apsaugai diegti papildomas priemones“, – teigė auditorius ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos atstovas.
Drausti galima
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis naujienų portalui JP teigė, kad bažnyčios draudžiamos.
„Tik yra du draudimo aspektai: draudžiamas pastatas arba bažnyčios vidinis turtas. Labai sudėtinga apdrausti turtą, nes tai kultūros paveldas ir turi išskirtinę vertę. Pastatų draudimas taip pat nėra paprastas – draudikai vertina turto apsaugos, priešgaisrines sistemas. Tačiau bažnytinio turto draudimas yra, bet jis nėra pigus. Be to, draudimas neišgelbėja nuo stichinių nelaimių, bet sumažina nuostolius“, – sakė A. Romanovskis.
Kvietė maldai
Po šią savaitę įvykusio gaisro Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedroje Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas paragino lietuvius permąstyti ir savo tikėjimą.
Jis tvirtino, kad viso pasaulio tikinčiųjų reakcija į gaisrą parodė, kad „žmonės atranda savo šaknis“.
„Kol šaknys yra gyvos, medis gali atsigauti. Tad labai noriu palinkėti ir pakviesti visus melstis, melstis už Paryžiaus bažnyčią, melstis už Prancūzijos tikinčiuosius ir žmones, melstis, kad niekas nenuleistų rankų ir būtų atstatyta ta šventovė jos grožyje, bet taip pat ir nepamiršti savo šaknų“, – kvietė maldai tikinčiuosius arkivyskupas metropolitas G. Grušas.
Paklaustas apie galimybes Lietuvos tikintiesiems finansiškai prisidėti prie katedros atstatymo, G. Grušas teigė:
„Pirmas paramai reikalingas dalykas yra malda vietos bendruomenei, padėka ugniagesiams. Tai pirmiausia malda, o tada kitos iniciatyvos.“