Paviešino laišką
Sunerimusi dėl miško kirtimo ir išvažinėtų kelių Piniavos gyventoja Diana Z. internete paviešino laišką, kuriame pasidalijo savo įžvalgomis.
„Piniavos mišką mėgsta visi piniaviečiai, ir ne tik. Ir pagrybauti, ir pauogauti, žiemą su rogutėmis pavažinėti ar tiesiog pasivaikščioti. Tik tokiais tempais, kaip dabar kertamas miškas, panašu, kad tuoj jo visai nebeliks – visur didžiuliai kirtimai. Keliukai, kuriais važinėja sunkioji technika tokie suniokoti, kad rizikuoji koją išsisukti ar dumble batus palikti.
Kaskart išėjus į mišką pasivaikščioti širdį suspaudžia… Juk visi esame pratę po savęs paliktą netvarką sutvarkyti – šiuo atveju kažkam nusispjauti – atvažiavo, nusipjovė medžius, išsivežė ir pamiršo. Keliai liko suniokoti, šakos visur mėtosi, atauginėja neprižiūrimi šabakštynai, kur joks žmogus kojos negali įkelti.
Prie vieno įėjimo į mišką pakabinta lentelė „Miškas filmuojamas vaizdo kameromis“. Kyla klausimas – o ką jie stebi? Kad nupjauto medžio kas nors neišsivežtų ar kad kas nedrumstų miško ramybės? Miškas, taip suprantu, Panevėžio miškų urėdijos, gal jiems kokias peticijas reikėtų parašyti, kad po savęs susitvarkytų ar bent kelius pagreideriuotų“, – rašo laiške moteris ir domisi, ar yra daromi kažkokie žingsniai ta linkme.
Bendruomenė nėra atsakinga
Piniavos bendruomenės pirmininkas Zigmantas Babilas naujienų portalui JP teigė perskaitęs piniavietės surašytas įžvalgas.
„Prie laiško pridėtos nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas ir subjaurotas kelias, o kitose visai gražūs miško keliukai. Subjaurotas kelias – miško kvartalo linija, o netoli jos kertamas miškas. Šita kvartalo linija į miško aukšteles ir vežami nukirsti medžiai. O kaip gi kitaip išvežti nukirstus medžius iš miško? Miško kirtėjai negali laukti, kol kelias bus sausas, kad galėtų medieną išvežti nesumauroję miško kelio“, – pasakojo Z. Babilas, kad už miško kirtavietes bendruomenė nėra atsakinga.
Pasak Piniavos bendruomenės vadovo, miško kirtėjai žino, kaip teisingai kirsti mišką.
„Yra įstatymai, kurie galioja, ir jų, tikiuosi, laikomasi. Kita vertus, tik specialistai gali pasakyti, kokia turi būti kirtavietė, kaip išvežti medieną iš miško. Yra mokslininkai, žinovai ir jie gali pasakyti, kas ir kaip. Nesame kompetentingi ir didelės įtakos padaryti negalime“, – svarstė Z. Babilas ir sakė, kad Piniavos miške nemažai kirtaviečių, o miškovežiams yra padaryti specialūs keliai, kad galėtų išvažiuoti iš miško neužsukdami į Piniavą.
Per gyvenvietę važiuoti nevalia
VMU Panevėžio regiono padalinio vadovas Giedrius Bronušas mano, kad Piniavos gyventojų skundai – pagristi.
„Miškas kertamas ne valstybinių miškų teritorijoje, o privačiai miško valdai yra išduotas leidimas kirsti daugiau kaip pusantro tūkstančio kubinių metrų medienos. Iš tos privačios kirtavietės miškovežiai važiavo per Piniavos gyvenvietę Žibučių gatve. Aišku, jie važiavo tuo metu, kai kelias buvo įšalęs“, – aiškino miškininkas ir teigė, kad privačios valdos savininkas, esą, yra „Dzūkijos medis“, bet jis negalįs pasakyti, kur registruota minėta firma.
Pasak VMU Panevėžio regiono padalinio vadovo, į klausimus, kam priklauso firma „Dzūkijos medis“, gali atsakyti Valstybinės miško tarnybos (VMT) Miškų ūkio priežiūros skyrius.
„Jie žino apie išduotus leidimus. Buvome sutikę miško vežėjus Piniavos miške, bet negalime jiems uždrausti važiuoti miško keliais. Perspėjome, kad važiuoti galima tik tada, kai keliui nedaroma žala. Kelias miške įšalęs, bet jeigu važiavo per gyvenvietę, tai jau blogai. VMU Panevėžio regiono padalinys turi kirtavietę Piniavos miške, bet esame pasidarę išvažiavimą iš kirtavietės į aplinkkelį. Todėl per gyvenvietę nevažiuojame“, – kalbėjo G. Bronušas ir perspėjo mišką vežančius, kad sugadintus miško kelius, baigus kirtimus, teks remontuoti.
