Dar prieš metus bendrovės „Stigma“ vadovas ir senovinės technikos kolekcininkas Alfredas Zigmantas su sūnumi Andriumi Registrų centre įregistravo naują viešąją įstaigą Panevėžio senovinių automobilių muziejų. Antikvarinių automobilių entuziastai norėtų savo surinktą unikalią kolekciją parodyti miestiečiams ir į Panevėžį užsukantiems svečiams. Tokiame muziejuje, anot įkūrėjų, galėtų vykti ir automobilių remonto ir restauravimo pamokos. Muziejui statyti reikalingas žemės sklypas J. Janonio gatvėje priklauso valstybei, tad verslininkai pagalbos kreipėsi į Panevėžio savivaldybę, kad ši padėtų sutvarkyti visus reikalingus teisinius formalumus.
„Buvome susitikę net su Žemės ūkio ministerijos atstovais dėl galimybės įsigyti sklypą muziejaus statyboms, tačiau šia linkme reikalai nesistumia pirmyn“, – sako A. Zigmantas.
Verslininkas muziejaus statyboms bei jo išlaikymui reikalingomis lėšomis nusiteikęs pasirūpinti pats. Panevėžio savivaldybė pažadėjo parengti detalųjį sklypo planą. Kad reikalai greičiau pajudėtų, A. Zigmantas ir pats ėmėsi šio reikalo.
„Pats rūpinuosi žemės sklypo detaliojo plano reikalais, viską darau savo lėšomis. Atrodo, kažkoks judesys vyksta, bet jokio rezultato. Iriamės, iriamės, bet kaip toje pačioje vietoje plaukiame, taip toje pačioje. Kartais galvoju, kad geriau būtų į viską spjauti“, – sako muziejaus kūrėjas.
Jo tvirtinimu, jau parengtas planas ne kartą buvo atmestas.
„Visi kartoja, kokia puiki idėja, būtinai ją reikia įgyvendinti. Bet net ir geriausios idėjos gali žlugti dėl biurokratinių dalykų“, – teigė kolekcininkas.
Eksponatų gausėja
A. Zigmanto ir sūnaus sukauptoje unikalioje kolekcijoje – per trisdešimt eksponatų. Visuomenei jie neprieinami – senovinė technika saugoma bendrovės teritorijoje, specialiai įrengtose įstiklintose patalpose. Patekti į ją reikalingi leidimai.
Vertingoje verslininkų kolekcijoje, pradėtoje kaupti prieš gerus penkiolika metų, – įvairios retro mašinos. Kai kurios jų skaičiuoja jau šimtmetį, tačiau per įvairias šventes dar išrieda į gatves.
„Kolekcijoje jau apie trys dešimtys eksponatų – gera pradžia. Gal ledai pajudės ir kažkada turėsime muziejų. Tik kad nebe jaunyn einu, gerai, kad sūnus užsikrėtęs šia liga. Mat yra pavyzdžių, kai mirus kolekcininkui jo sukauptas vertybes vaikai išparduoda“, – kalbėjo verslininkas.
A. Zigmantas atviravo, kad ši veikla jam ir sūnui – tikra atgaiva ir azartas. Nėra geresnio poilsio ir būdo pravėdinti galvą nuo darbų, kaip krapštytis prie ką tik įsigyto eksponato ir prikelti jį naujam gyvenimui. Panevėžiečių šiųmetis atradimas – 1967 metų GAZ-51 kranas. Anot A. Zigmanto, labai tikėtina, kad toks belikęs vienintelis buvusiose Rytų bloko šalyse, mat jų ir taip buvo mažai pagaminta.
„Atsiminiau, kad toks Panevėžyje yra buvęs, o pradėjęs ieškoti atradau įmonėje „Montuotojas“. Dar prieš išeinant ilgamečiam vadovui pavyko jį prikalbinti parduoti šį automobilį“, – nauju eksponatu džiaugiasi panevėžietis.
Nors senų automobilių kolekcionavimas – nepigus malonumas, verslininkas tikina, kad tam nereikia tūkstantinių investicijų. Svarbiausia, kokios būklės įsigyta mašina.
„Kraną su sūnumi surinkome per kelias dienas. Puikiai veikia, tereikės perdažyti. Tokiam hobiui reikia investicijų, bet tikrai ne dešimtimis ar šimtais tūkstančių. Mums tai daugiau žaidimas, nuolat su sūnumi kažką meistraujame, restauruojame“, – atviravo kolekcininkas.
Paskubinti neįmanoma
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, muziejaus steigimo reikalai tikrai nesustojo. Pagal naujus teisės aktus detalieji planai turi apimti ne tik konkretų sklypą, o visą kvartalą. Šiuo atveju į planuojamo statyti muziejaus teritoriją įeina dalis J. Janonio gatvės su motokroso trasa. Tad detalusis planas sulaukė kitoje Nevėžio upės pusėje esančios bendruomenės skundų, tačiau išnagrinėti jie buvo atmesti kaip nepagrįsti.
„Dėl sklypo kilus tam tikrų pasiūlymų ir pageidavimų, procedūros užsitęsė. Turime viską daryti pagal galiojančius teisės aktus, kad vėliau nekiltų kokių nesklandumų“, – kalbėjo T. Jukna.
Jo tvirtinimu, tam tikrų niuansų kyla ir dėl paties sklypo įteisinimo. Tik patvirtinus detalųjį planą, bus galima suformuoti sklypą. Tuomet jis turės būti perduotas Turto bankui ir tik tada bus galima arba įsigyti aukcione, arba tam tikram laikui išsinuomoti. Sutvarkius sklypo nuosavybės klausimus, bus galima rengti techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti statybos darbus.
„Dar prieš pradedant detaliojo plano rengimą šiuos žingsnius buvome aptarę su verslininkais. Bet kai viskas taip užtruko, suprantama, kad kyla tam tikro nepasitenkinimo. Procedūros yra būtinos, iš Savivaldybės pusės kiek įmanoma derinama su visomis institucijomis ir ieškoma išeičių, kaip rasti sprendimus derinant detalųjį planą. Niekas nesustojo, detalusis planas bus patvirtintas per kokį mėnesį ar šiek tiek daugiau“, – patikino administracijos vadovas.
Optimistinis variantas, kada galėtų pradėti kilti unikalaus muziejaus pamatai, – 2022 m. pabaiga. Pasak T. Juknos, Savivaldybė palaiko tokio muziejaus idėją. Ji įsipareigojo padėti sutvarkyti procedūrinius klausimus, o muziejaus steigimo lėšos – jau verslininkų rūpestis.
„Labai gerai, kad Panevėžyje atsiranda tokių iniciatyvų. Svarbu nesustoti pusiaukelėje, kad ir kokios problemos pasitaikytų. O nuo jų niekas neapsaugotas. Menas yra jas suvaldyti. Šiuo atveju viskas juda į priekį, reikia tik kantrybės ir ryžto siekti užsibrėžtų tikslų“, – teigė T. Jukna.