Griūva ne pirmąsyk
Tapo kone įprasta, kad už didžiulius pinigus sutvarkytų, lankymui pritaikytų piliakalnių šlaitai ima slinkti žemyn. Turbūt daugiausia dėmesio yra sulaukęs taip griūvantis Vilniaus Gedimino kalnas. Slinko ir sutvarkytų Kernavės piliakalnių šlaitai, griuvo ne vienas Žemaitijos piliakalnis.
Šį kartą toks pavojus neaplenkė lankytinos vietos netoli Krekenavos – Bakainių piliakalnio.
„Žemių nuošliauža nuo Bakainių piliakalnio buvo nuslinkusi ir prieš penketą metų. Tačiau, palyginus su dabartine nuošliauža, anoji tebuvo menka. Pamačiusi dabartinę, neslėpsiu, išsigandau“, – prisipažino Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė.
Įrengtais laiptais užkopusi ant Bakainių piliakalnio ir ėmusi fotografuoti stataus jo šlaito, po kuriuo vingiuoja Laudės upelis, nuošliaužą, patarėja sako suvokusi, kokioje pavojingoje situacijoje pati atsidūrė.
Įkandin nuošliaužos nuo piliakalnio nusiridenti galima ir pačiam.
Visus, kas sumanys fotografuoti šią nuošliaužą ar paėjėti šlaitu, kad geriau ją pamatytų, A. Kavaliauskienė perspėja būti itin atsargius.
„Anksčiau slinko tik velėna, o dabar išsijudino ir nugarmėjo gilesni piliakalnio sluoksniai. Neslėpsiu, man neramu, kad nenuslinktų ir šio piliakalnio apžvalgos aikštelė. Nes nuošliauža labai netoli jos“, – teigė patarėja.
Atliks tyrimus
A. Kavaliauskienė apie griūvantį piliakalnį informavo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovybę.
Jos žiniomis, specialistai turėtų atlikti geologinius piliakalnio tyrimus, ir šių atsakymai lems, kokius piliakalnio tvirtinimo darbus bus privalu atlikti.
Vienas iš piliakalnių šlaitų tvirtinimo būdų, pasak patarėjos, tai kuolelių sukalimas ir jų sutvirtinimas pinant vyteles.
Visgi nors nuslinko dalis šlaito, A. Kavaliauskienė ramina: Panevėžio rajono įžymybė nesugrius.
„Nustatyta, kad Bakainių piliakalnis suformuotas XIII amžiuje, tad tikėtina, kad iki mūsų dienų jo šlaitai slinko ne sykį. Tačiau, kaip matome, piliakalnis stovi. Nesugriovė jo ir traktoriai, sovietmečiu arę šio piliakalnio teritorijos žemę“, – kalbėjo A. Kavaliauskienė.
Vienas įdomiausių
Saugomų teritorijų tarnybos specialistai Krekenavos regioninio parko garsenybę Bakainių piliakalnį yra įvertinę kaip vieną įdomiausių Lietuvoje.
Iš daugiau nei 900 šalyje esančių piliakalnių šis, stūksantis maždaug už 14-os kilometrų nuo Krekenavos, įtrauktas į vertingiausių piliakalnių 30-uką.
O paskelbus įdomiausių ir lankomiausių Lietuvos piliakalnių rinkimus, patys turistai Bakainių skyrė penktą vietą.
„Mes, Krekenavos regioninio parko specialistai, Bakainių piliakalnį vadiname mūsų parko perlu. O tie, kas aplanko mūsiškį lygumų kraštą ir jame pamato Bakainių piliakalnį, o dar ir įkopia į jį, nustemba, ant kokio didžiulio kalno atsidūrę. Gėrimasi nuo piliakalnio atsiveriančių įspūdingų tolių vaizdais. Ir dėl savo dydžio, ir dėl atsiveriančių vaizdų jis ir gavo perlo pavadinimą“, – paaiškino A. Kavaliauskienė.
Specialistų surinkti duomenys byloja, kad Bakainių piliakalnis, esantis visai netoli Panevėžio rajono ribos, tačiau stūksantis jau kaimyninio Kėdainių rajono Surviliškio seniūnijoje, yra 19 metrų aukščio.
Pabrėžiama, kad jo šlaitai – itin statūs. Du kartus šis piliakalnis tyrinėtas XIX amžiuje ir ne vieną sykį XX bei jau XXI a.
Už 200 metrų nuo piliakalnio archeologai aptiko kapinyną, jame laidoti piliakalnio gyventojai.
Iki šių dienų gyvuoja iškelta versija, kad ant Bakainių piliakalnio stovėjusi Eigintų pilis, kurią XIV amžiuje sudegino kryžiuočiai.
O liaudies sukurtas pasakojimas, tapęs legenda, byloja, jog toje vietoje, kur stovi piliakalnis, kitados plytėjusi lyguma. Joje lietuvių kautasi su priešais, įnirtingoje kovoje žuvo vadas, o ant jo kapo žmonės ėmė kepurėmis nešti ir pilti žemes ir taip savo didvyriui supylė piliakalnį.
Turi išskirtinę vertę
1997 metais Bakainių piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 metais jis pripažintas valstybės saugomu, o dar po poros metų Bakainių piliakalnis įrašytas į išskirtinę vertę turinčių kultūros paveldo vietovių sąrašą.
A. Kavaliauskienė mena, kad iki tol beverčiais krūmynais apaugusį Bakainių piliakalnį tvarkyti imtasi 2011 metais.
Kainavę 300 tūkstančių tuomečių litų, tvarkybos darbai baigti 2014 metais.
Nors piliakalnio, kaip kultūros paveldo vietovės, vertė išliko ta pati, jo vaizdas pasikeitė iš esmės.
Prie piliakalnio įrengta nemaža automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos pastatyti aiškinamieji stendai, į piliakalnį, o ir apie jį nutiesti takai, įrengti laiptai, apžvalgos aikštelė, pastatyta suoliukų, vietų poilsiui.
„Pamenu, kol šis piliakalnis dar nebuvo sutvarkytas, į jį taip pat vedė laiptai, bet jie stovėjo vakarinėje pusėje. Atvykusieji nuo Krekenavos ir Kėdainių kelio tų laiptų nematydavo, ropšdavosi tiesiog šlaitu“, – mena A. Kavaliauskienė.
Patarėja teigė, jog ir naujai įrengtų ąžuolinių į piliakalnį vedančių laiptų pakopos jau buvo išsiklaipiusios, kai kurių medieną sutrešusi, tad regioninis parkas prieš porą metų rūpinosi jų remontu.
Neseniai įrengtas stiklo stendas, pro kurį žiūrint sukuriamas vaizdas, kaip galėjusi atrodyti ant Bakainių piliakalnio stovėjusi pilis.
Krekenavos regioninis parkas kasmet perka paslaugą nuo piliakalnio šlaitų nukirsti jį tvarkant išpjautų krūmynų bei medžių ataugas.
Pasak A. Kavaliauskienės, toje vietoje, kur dabar slenka piliakalnio šlaitas, anksčiau augo beržas. Šis medis užstojo nuo apžvalgos aikštelės atsiveriantį vaizdą, tad ir dėl to buvo nukirstas. Patarėja svarsto, jog gali būti, kad anksčiau medis ir saugojo šlaitus nuo griūties.