Įstaigos direktoriaus Arūno Astramsko teigimu, statybos darbų pabaigą tenka atidėti paaiškėjus, jog vieno iš trijų muziejaus korpuso pamatai, siekiantys dar 19 amžių, per silpni išlaikyti pastatą.
Nuo pavasario lankytojams uždarytame muziejuje Vasario 16-osios gatvėje užbaigtas rekonstruoti tik pagrindinis jo pastatas. Iš čia iškėlus keturiuose kabinetuose dirbusią administraciją ir perplanavus patalpas, visas bus atvertas visuomenei. Jame numatyta įrengti devynias ekspozicijas, iš jų tris naujas: skirtą nukankintiems Panevėžio gydytojams atminti, „Panevėžio tapatybės ženklai“ bei intriguojančią, liudijančią Aukštaitijos sostinės sovietmečio etapą.
„Po rekonstrukcijos muziejus iš esmės atsinaujins, jo ekspozicijos nebus statiškos, veiks apie 20 vaizdo ir garso takelių“, – pasakojo A. Astramskas.
Anot jo, šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų konkursai ekspozicijoms įrengti.
„Tai ilgas ir sudėtingas procesas, kartais užtrunkantis net metus. Nemažai laiko reikalauja baldų, garso ir vaizdo takelių gamyba, įrangos sumontavimas. Mes šitiems darbams numatę pusę metų“, – teigė direktorius.
Kasė tualetą – išjudino pamatą
Net ir nemažų laiko sąnaudų reikalaujantis ekspozicijų įrengimas nėra esminis muziejaus atnaujinimo užbaigimo stabdis. Projektą teko stabdyti, kai rangovams rūsyje pradėjus kasti žemes tualetui įrengti paaiškėjo, kad šioje vietoje pamatai nepakankamai tvirti.
„Pamatus būtina stiprinti, bet tam reikalingas naujas techninis projektas. Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų konkursas tokiam projektui parengti, dėl ko rangos darbai sustabdyti“, – teigė A. Astramskas.
Šiame korpuse po rekonstrukcijos duris atvers trys edukacinės klasės ir restauravimo erdvė. Pasak direktoriaus, šiame pastate iki šiol nebuvo nė vieno tualeto, po rekonstrukcijos jų numatyta trys.
Šį kartą statybos darbai aplenkė tik antrąjį korpusą, rekonstruotą prieš trylika metų. Į jį persikels administracija, čia veiks saugyklos bei parodų salė.
Lėšų pasirodė per maža
Istoriniuose raudonų plytų pastatuose įsikūrusiam Panevėžio kraštotyros muziejui atnaujinti buvo skirta per 1,4 mln. eurų. Visgi statybininkams pradėjus darbą paaiškėjo, kad tiek lėšų nepakaks. Rengiant rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta, jog teks keisti pagrindinio pastato avarinės būklės stogą. Tam Savivaldybė iš biudžeto papildomai turėjo atseikėti 26 tūkst. eurų.
Planuojama, kad po atnaujinimo įstaigos lankytojų srautas išaugs maždaug 1,5 karto. 2015-aisiais muziejaus ekspozicijas aplankė bei jo edukacinėse programose dalyvavo maždaug 22 900 lankytojų. Rengiant rekonstrukcijos projektą skaičiuota, kad 2021 m. jų gretos gali pasiekti 28 800, o 2024 m. – net ir 33 354.
Direktoriaus teigimu, susidomėjimą muziejumi turėtų padidinti gerokai išplėsta jo veikla: devynios moderniai įrengtos ekspozicijos vietoje buvusių šešių, taip pat 36 edukacinės programos vietoje iki rekonstrukcijos vykdytų 30-ies.
Skaudžios istorijos liudytojas
Panevėžio kraštotyros muziejus Vasario 16-osios g. įsikūręs išskirtinę praeitį turinčiuose ir iki šių dienų autentiškumo nepraradusiuose trijuose pastatuose, statytuose lietuvių bajorų Moigių. Viduje – kambariai ir menės aukštomis lubomis, laiptai su kolonomis, arkos, kuriose matyti namų statybos 19-ojo amžiaus pabaigoje metu įmūrytos plytos.
Pirmosios žinios apie šiuos Moigių namus siekia dar iš 1879 metų.
Namų ar savotiško dvaro statytojas – tuomet tik per 30 metų perkopęs gydytojas Tadas Anupras Moigis nebuvo toks pasiturintis, kad galėtų sau leisti turėti tokius namus. Tačiau į žmonas pasirinko labai turtingo dvarininko dukterį panelę Liuciją. Iš jos kraičio buvo įsigytas didelis žemės sklypas. Jis užėmė visą kvartalą. Į vakarus nuo pastatų iki dabartinės A. Smetonos gatvės vešėjo didžiulis sodas ir gėlynai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą visas pastatų kompleksas buvo įkainotas 8160 rublių ir pagal savo vertę užėmė 10 vietą mieste.
Dabar pagrindinis Kraštotyros muziejaus pastatas kadaise buvo Moigių šeimos gyvenamasis namas. Patys įsikūrę pirmame aukšte, antrąjį nuomojo. Čia yra gyvenęs žinomas rašytojas Jonas Biliūnas. Iš Moigio 4 kambarių butą nuomojusi dantų gydytoja Julija Janulaitytė viename buvo įsteigusi privatų gydytojo kabinetą. T. A. Moigis trečiajame savo namų pastate buvo atidaręs privačią ligoninę. Nors šis pastatas statytas kaip ūkinis, bet vėliau per kelis etapus buvo rekonstruotas ir išplėstas. Moigių vyriausias sūnus Jonas Mykolas Antanas irgi planavo sekti tėvo pėdomis – tapti gydytoju, bet už aktyvų dalyvavimą studentų protesto akcijose iš universiteto buvo pašalintas ir baigęs teisės studijas tapo notaru.
Erdviuose Moigių namuose miesto centre tarpukariu gyveno jų didelės giminės nariai. Tačiau 1940 metais į Lietuvą užėjus rusams, Moigiai – pasiturintys, išsilavinę, filantropai buvo išvaryti iš savo namų. Tais metais jų namai buvo nacionalizuoti, juose įsikūrė NKVD. Pastato rūsiuose buvo nukankinti Panevėžio ligoninės gydytojai J. Žemgulis, S. Mačiulis, A. Gudonis, medicinos sesuo Z. Kanevičienė ir dar keletas žmonių. Vėliau pastatas priklausė įvairioms vidaus reikalų struktūroms. Tik 1979 metais jis perduotas Kraštotyros muziejui. Moigių sklype būta ir kitų pastatų, bet jie iki šių laikų neišliko. Patys Moigiai 1944 metais emigravo į užsienį. Vieni jų apsigyveno Lenkijoje, kiti – Vokietijoje, Airijoje, Kanadoje, JAV.