Prieškariu šią teritoriją puošusioje istorinėje poeto Juozo Čerkeso sodyboje, pastaraisiais dešimtmečiais virtusioje praeivius gąsdinančius vaiduokliu, – pats statybos darbų įkarštis.
Projekto vadovės, Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, po rekonstrukcijos raudonplytis mūrinis 160 kv. m pastatas taps vienu iš labiausiai akį traukiančių parko akcentų.
Nors senųjų sodybos nuotraukų likę nedaug, tačiau, pasak L. Paškevičienės, to pakanka, kad būtų atkurtas vaizdas, koks ir buvo tuomet, kai Skaistakalnio parke stūksančioje sodyboje šeimininkavo pats J. Čerkesas-Besparnis, vyko menininkų susibūrimai, skambėjo muzika, dainos ir eilės.
Kainą perskaičiavo
Savivaldybė su sodybą rekonstruojančia įmone „Kriautė“ rangos sutartį pasirašė dar birželio pabaigoje. L. Paškevičienė sako, jog rangovas įsipareigojęs darbus užbaigti per keturiolika mėnesių.
Sodybą prikelti naujam gyvenimui kainuos 1,43 mln. eurų, iš jų 246 tūkst. eurų – Europos Sąjungos investicijos.
Surasti statybininkus avarinės būklės kultūros paveldui rekonstruoti Savivaldybei ilgokai užtruko. Viešųjų pirkimų konkursas šiems darbams atlikti skelbtas net tris kartus.
L. Paškevičienės nuomone, potencialiems rangovams užsakymas nepasirodė įdomus dėl jo kainos, apskaičiuotos dar pagal 2017-aisiais sudarytą techninio darbo projekto sąmatą.
„Kadangi už 2017-ųjų kainą niekaip negalėjome nupirkti darbų, teko perskaičiuoti sąmatą pagal 2020 metų duomenis“, – sako projekto vadovė.
Įėjimas po žeme
Šiuo metu verdančios statybos tėra tik pirmasis projekto etapas. Pasak L. Paškevičienės, pagal išlikusias J. Čerkeso-Besparnio sodybos nuotraukas atkuriama pastato išvaizda, įrengiamos vandentiekio ir nuotekų, šildymo, vėdinimo, elektros, apsaugos, priešgaisrinė, telekomunikacijų sistemos.
Šiuo metu pastato prieigose įrengamas ir požeminis įėjimas į jau antruoju etapu numatytą statyti stiklinį lenktą priestatą.
Planuojama, kad pirmąjį etapą užbaigę statybininkai turėtų išsikraustyti iki kitų metų rugsėjo.
Kokia veikla vyks rekonstruotoje sodyboje, Savivaldybė dar nėra apsisprendusi. Investicijų projektų skyriaus vedėjos Linos Bareikienės teigimu, praėjusią savaitę sudaryta darbo grupė, kuri ir svarstys idėjas dėl tolesnio istorinės sodybos likimo.
Kol kas, anot vedėjos, svarstoma antrajame pastato aukšte numatyta įrengti J. Čerkeso-Besparnio ekspoziciją, o pirmąjį aukštą atiduoti kultūrai.
Pragiedruliai traukė šviesuomenę
J. Čerkesas-Besparnis modernų, būdingą to meto architektūrai raudonų plytų dvarelį pasistatė 1926 m. Jo užveistas didelis sodas, medžių alėjos, moderni terasa ir romantiška aplinka traukė ne tik smalsuolius, bet ir to meto šviesuomenę.
oje prie židinio skambindavo fortepijonu. Pas J. Čerkesą lankydavosi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Vienuolis-Žukauskas, su kuriuo poetas artimai bendravo, dažnai nuvažiuodavo pas jį į Anykščius.
J. Čerkesas turėjo licenciją ir vertėsi privačia gynėjo praktika Panevėžio apygardos teisme. Buvo gabus advokatas, laimėdavo ir dideles sudėtingas bylas.
Neatlaikė širdis
Sovietmečiu netekęs žemės ir darbo poetas sunkiai vertėsi. Galop J. Čerkeso-Besparnio širdis neišlaikė žinios apie sodybos nacionalizavimą ir jis staiga mirė 1949 m. spalio 16 d. savo namuose Pragiedruliuose. Nacionalizuotame name apgyvendintos rusų kariškių šeimos. J. Čerkeso našlei teliko vienas mažas kambarėlis. Varginama ligų ir nepriteklių, Jadvyga Čerkesienė pragyveno dar dešimt metų ir mirė 1959 m. spalio 25 d. Namo gyventojai keitėsi, o sodyba nyko. Ją puošusią Laiminančio Kristaus skulptūrą dar spėjo išgelbėti ir paslėpti iš tremties grįžęs kaimynas. Skulptūra buvo pastatyta Kupiškio rajono Liaukminiškių kaime prie Unės Babickaitės muziejaus.
Dabar istorinės sodybos rekonstrukcija yra didžiausia viso Skaistakalnio parko sutvarkymo plano dalis.