Tokia naujovė – visiškai ne naujiena vyresnės kartos panevėžiečiams. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius tokia pripučiama sporto salė buvusi dabartinio Lengvosios atletikos maniežo Marijonų gatvėje vietoje. Tiesa, po tokiu kupolu sportuota neilgai. Kartą per kilusią stiprią vėtrą maniežas buvo pakeltas nuo žemės ir nusviestas ant netoliese stovinčių namų ir gatvės.
Projekto rengėjai tvirtina, kad dabar technologijos visai kitos – kiti didieji miestai tokiais pripučiamais stadionais džiaugiasi jau ne vienus metus.
Turėtų tris
Idėja Panevėžiui turėti pripučiamą maniežą buvo gvildenama jau senokai. Pradžioje planuota, kad pripučiamas kupolas turėtų iškilti virš „Draugystės“ stadiono Smėlynės gatvėje. Pasak Panevėžio savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Justino Jasiukaičio, galiausiai nutarta, kad miestui reikia dar vieno naujo ir visus standartus atitinkančio futbolo stadiono, kuris turėtų ir pripučiamą kupolą. Iš dabar esančių stadionų, kad matmenys leistų viršuje iškelti tokį balioną, tiko tik Beržų progimnazijos stadionas.
Šis stadionas nusidėvėjęs fiziškai ir morališkai. Jame nebegali vykti saugios kūno kultūros pamokos ir treniruotės. Sutvarkius šį aikštyną bus pagerintos sąlygos sportuoti ne tik mokyklai, bet ir visai bendruomenei. O kartu būtų išspręstas ir sezoniškumo klausimas – jame sportuot ir profesionalams, ir mėgėjams galimybės būtų visus metus“,– pasakojo J. Jasiukaitis.
Jo teigimu, sutvarkius Beržų progimnazijos stadioną, Panevėžys turėtų jau tris visus reikalavimus atitinkančius futbolo stadionus.
Ne tik moksleiviams
Skaičiuojama, kad pripučiamą futbolo maniežą įrengti kainuotų apie 763 000 Eur. Iš jų apie 450 000 Eur Savivaldybė tikisi gauti iš Sporto rėmimo fondo, o likusios sumos tektų ieškoti miesto biudžete. Anot J. Jasiukaičio, galutinė suma paaiškėtų tik po viešųjų pirkimų. Be to, Lietuvos futbolo akademija jau pažadėjo prisidėti prie šio projekto, įrengdama dirbtinę aikštės dangą.
„Kuo daugiau bazių, tinkamų sportuoti mieste, tuo visiems tik geriau. Turėtume dvigubą naudą – būtų sutvarkytas mokyklos stadionas ir kartu atsirastų nauja moderni sporto bazė. Būtų panašiai kaip su „Žemynos“ mokyklos stadionu – dieną sportuotų moksleiviai, o vakare – miesto bendruomenė, Futbolo akademijos sportininkai“, – teigė J. Jasiukaitis.
Pigiau ir greičiau
Tokius pripučiamus maniežus jau turi Vilnius ir Kaunas.
„Kiek domėjomės, sprendimas kituose miestuose įrengti pripučiamus kupolus pasiteisino. Tai maždaug dvylika kartų pigiau, nei statyti uždarą futbolo aikštę. O ir greitai įgyvendinama“, – tvirtino J. Jasiukaitis.
Pripučiamas kupolas saugo ne tik nuo vėjo ir kritulių. Anot pašnekovo, tokios sporto aikštės yra ir šildomos. O kad nebūtų problemų dėl nenumatytų atvejų, sumontuoti atsarginiai elektros generatoriai.
„Jeigu gausime finansavimą, tikėtina, kad naują maniežą turėsime jau kitąmet“, – planuoja Sporto skyriaus vedėjas.
Futbolo akademijos „Panevėžys“ vadovas Darius Butkus teigė, kad tokio pripučiamo sporto aikštyno jie laukė ne vienus metus. Futbolininkai, žolės riedulio ar regbio šakų sportininkai žiemą neturi sąlygų treniruotis. Nors pavyksta įsiprašyti į mieste esančias sales, jos yra per mažos šių sporto šakų atstovams.
„Vilnius, Kaunas, net Marijampolė turi tokius maniežus, labai laukiame ir Panevėžyje“, – prisipažino D. Butkus.
Anot jo, vieta, kur toks maniežas atsirastų, nėra labai svarbi, – Panevėžys labai kompaktiškas miestas. Be to, Beržų progimnazija, pasak D. Butkaus, yra nuauganti, tad čia ilgainiui turėtų atsirasti vietos ir persirengimo kambariams ar treniruoklių salei.
„Vaikų, norinčių žaisti futbolą, Panevėžyje daugėja. Stadionais turime dalintis ir su regbininkais bei žolės riedulio žaidėjais. Atsiradus dar vienam, tuščias tikrai nestovės“, – įsitikinęs futbolo akademijos vadovas.
Neeilinis įvykis Panevėžyje
Pripučiamą maniežą Panevėžys turėjo prieš pusę amžiaus. Vyresnės kartos panevėžiečiai pamena, kad apie 1970-uosius metus dabartinio Lengvosios atletikos maniežo vietoje taip pat iškilo pripučiamas kupolas. Tuometei Sporto mokyklai priklausęs maniežas ilgai netarnavo. Dėl neaiškių priežasčių pripučiama konstrukcija ne kartą subliūško, o per vieną audrą netikėtai sprogo ir vėjas ją užnešė ant netoliese stovėjusio individualaus gyvenamojo namo tuometėje J. Rotomskio (dabar –Marijonų) gatvėje. Neeilinį įvykį tąkart užfiksavo Panevėžyje žinomas fotografas Algimantas Pakarklis. Jis svarsto, jog toks nuotykis galėjo nutikti apie 1977-uosius.
„Tuo metu dirbau fotoateljė prie vadinamojo Kauno gastronomo. Tik išlipęs iš autobuso pamačiau, kad kažkas didelio boluoja. Žmonės kalbėjo, dėl stipraus vėjo ir sumažėjusio slėgio manieže jis plyšo pietinėje pusėje, o pakėlęs vėjas kaip kokį maišą užmetė ant važiuojamosios Rotomskio gatvės dalies ir nuosavų namų“, –pamena A. Pakarklis.
Fotografo teigimu, tąkart niekas nenukentėjo, krisdamas maniežas tik apgadino vieno namo kaminą. Tiesa, išgąsčio būta nemažai.
Po šio įvykio pripučiamo maniežo idėjos buvo atsisakyta – Marijonų gatvėje, dabartinės V. Žemkalnio gimnazijos pašonėje, pastatytas maniežas su stabilia stogo danga ir sienomis.
Anot J. Jasiukaičio, per daugiau kaip keturis dešimtmečius pasikeitė technologijos, tad nereikėtų lyginti, kas buvo anksčiau. Tačiau, kaip parodė Vilniaus patirtis, pasikliauti naujomis technologijomis taip pat ne visada galima. Šių metų sausio pabaigoje, Lietuvą užklupus gausiam snygiui, sostinės Pilaitės rajone prieš kelis mėnesius atidaryto futbolo stadiono pripučiamas kupolas per naktį subliūško. Iškritęs gausus sniegas jį tiesiog suplėšė. Laimė, žmonės nenukentėjo.
„Nenorėčiau šio atvejo komentuoti, bet tikėtina, kad tai buvo netinkamos priežiūros rezultatas. Kiti pripučiami maniežai atlaikė sniego išbandymą. Mes turime numatę sprendimus visiems atvejams“, – patikino J. Jasiukaitis.