Pora tvirtina apie tokius planus jų namų pašonėje nebuvo informuoti.
Berčiūniečiai nesitiki, jog verslininkai atsisakys savo planų, tačiau viliasi, kad bent šiek tiek patobulins projektą, kad jų gyvenimo kokybė smarkiai nenukentėtų.
Kaip pasakojo Berčiūnų kaimo pašonėje, Nevėžio gatvėje su šeima įsikūręs Mindaugas Kalvaitis, apie tai, kad visai šalia jų namų jau suplanuota degalinė, jie išgirdę ne iš verslininkų ar Panevėžio rajono savivaldybės, o iš pažįstamo bičiulio. Mindaugas sako iš pradžių nė nepatikėjęs, mat dar iki praėjusios savaitės sklype kabojo nekilnojamojo turto agentūros didžiulis skelbimas, kad šis žemės plotas parduodamas. Pradėjęs domėtis, M. Kalvaitis suprato, kad bičiulis neklydo – sklypas parduotas jau prieš gerus metus. Mindaugas kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją bei rajono vyriausiąjį architektą Donatą Malinauską, tačiau ten rajono gyventojui buvo pareikšta, kad jis beveik pavėlavęs į nuvažiuojantį traukinį.
„Man buvo pasakyta, kad tai tarsi finalinis projekto pristatymas, jau paskutinis žingsnis ir nieko pakeisti negalima. Tačiau parduotas buvo žemės ūkio paskirties sklypas. Ar gretimų sklypų savininkai neturėjo būti informuoti apie pakeistą į komercinę paskirtį?“ – rajono Savivaldybei ir jos vyriausiajam architektui klausimą turi M. Kalvaitis.
Nei sakė, nei derino
Mindaugas įsitikinęs: pastačius visą parą veikiančią degalinę, ramus užmiesčio gyvenimas pasikeis iš esmės. Anot jo, triukšmas, didesnis užterštumas, visą naktį spiginančios šviesos, privatumo praradimas – tik dalis tokios kaimynystės nepatogumų.
„Nuo mūsų sklypo ribos, ten, kur dabar vaikams pastatytas batutas, iki degalinės bus vos 26 metrai. Gyvenimo kokybė pasikeis kaip diena ir naktis. Nebekalbame apie padidėjusią taršą ar triukšmą – išvažiavimai padaryti taip, kad automobiliai suktų pro mūsų sklypą. Todėl privalėsime patys statytis užtvaras, kad niekas nevažinėtų. Ir tolėliau gyvenantys kaimynai tokia kaimynyste nėra patenkinti, todėl svarsto įsirengti vaizdo kameras, mat paprastai prie degalinių visuomet būna daugiau prašalaičių ir ilgapirščių“, – susijaudinęs kalbėjo M. Kalvaitis.
Jau kovo 17-ąją degalinės projekto rengėjai kviečia bendruomenę į pristatymą. M. Kalvaitis jame taip pat dalyvaus. Nors Panevėžio rajono savivaldybės puslapyje projektas yra pristatytas, tačiau kai kurios detalės ir klausimai nėra aptarti. Mindaugo teigimu, yra rašoma apie požemines kuro talpyklas, tačiau neužsimenama, kokio jos bus dydžio. Priklausomai nuo to turi būti išlaikomi reikalaujami atstumai.
„Planuojame dalyvauti susirinkime, bet kai žinome, kad degalinė priklauso vienam didžiausiam degalinių tinklui, vargu, ar mus išgirs ir atsisakys planų ją čia statyti. Bent jau norime, kad būtų perplanuotas įvažiavimas iš Šiaulių kelio ir pasirūpintų atitvarais, kurie artimiausius kaimynus apsaugotų nuo triukšmo, taršos ir šviesų“, – vardijo M. Kalvaitis.
Naujiena visam kaimui
Berčiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė Jolita Verikienė taip pat patvirtino, kad kaimo gyventojai jokios oficialios informacijos apie jų namų pašonėje planuojamą degalinę su automobilių plovykla nėra sulaukę. Ji ir pati apie tai perskaičiusi tik socialiniame tinkle. Pirmininkė svarsto, kad galbūt apie tai informacijos buvo galima rasti ir Panevėžio rajono savivaldybės tinklalapyje, tačiau retas kuris šiame puslapyje skelbiamą informaciją seka kasdien.
„Jau seniai sklido kalbos, kad čia gali būti statoma degalinė. Bet vėliau šios kalbos nutilo. Sklypas ilgai buvo pardavinėjamas. O neseniai sužinojome, kad iš tiesų šioje strateginėje vietoje numatyta degalinė. Suprantama, kad automobilių judėjimas bus didesnis, taip pat ir tarša, dėl to kentės arčiausiai esančių keturių namų gyventojai. Kitiems kaimo gyventojams nepatogumų neturėtų kilti“, – mano J. Verikienė.
Šia tema bendruomenės atstovai jau kalbėjo ir su seniūnu. Teoriškai bendruomenė galėtų samdyti teisininką apginti gyventojų interesams, bet jai tai būtų labai brangu.
„Prieštarauti galime, bet šiuo atveju kažin ar laimėtume: namus nuo degalinės skirs kelių medžių juosta. Pasižiūrėkite, kaip degalinė buvo pastatyta prie prekybos centro „Depo“ – praktiškai gyventojams po langais. Ten nieko nebuvo galima padaryti, tai čia tuo labiau“, – kalbėjo Berčiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė.
Kaimynų nepasirinksi
J. Verikienės nuomone, gyventojų žodis prieš verslą dažnai lieka negirdimas. Ir tokių atvejų, kai degalinės išdygsta šalia gyvenamųjų namų, nėra reta. Panevėžyje, Nemuno gatvėje – net dvi degalinės viena šalia kitos ir praktiškai gyvenamųjų namų apsuptyje. Panašioje situacijoje neseniai atsidūrė ir G. Petkevičaitės-Bitės gatvės gyventojai. Šalia nuosavų gyvenamųjų namų išdygo automobilių plovykla.
„Dabar rekonstruojama kavinukė Berčiūnuose. Neseniai Savivaldybė uždarė mokyklą, netrukus ir pats pastatas, ir stadionas kaip atskiras sklypas bus parduoti aukcionuose. Labai tikėtina, kad čia gali išdygti kokie kotedžai ar gyvenamieji namai. Tikiu, kad tuo bus nepatenkinti senbuviai. Bet juk niekada negali žinoti, kas įsikurs tavo kaimynystėje. Todėl ir šalia degalinės gyvenantiems žmonėms nelieka nieko kito, kaip bent jau išsikovoti apsaugines sieneles, saugančias nuo triukšmo ir taršos“, – mano J. Verikienė.
Svertų stabdyti nemato
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas aiškina, kad degalinės statyba namų pašonėje besipiktinantiems gyventojams nelabai kuo gali padėti. Anot jo, jei visi veiksmai atliekami teisėtai, svertų, galinčių sustabdyti statybas, nėra. Architekto teigimu, jei gyventojai mato, kad kažkas yra keistina ar jiems netinkama, turi apie tai kalbėti, išsakyti savo nuomonę būtent dabar, kai yra viešinamas projektas.
„Tam, kad būtų galima sustabdyti kažkokius veiksmus, turi būti pagrindas. Šiuo metu paskelbta viešinimo procedūra. Gyventojai gali išsakyti savo pastabas, pasiūlymus, projekto rengėjai tuomet vertins, ar į juos galima atsižvelgti“, – teigė M. Malinauskas.
Su projekto rengėja, bendrove „Rusnė“ susisiekti nepavyko – jų skelbiamu laidiniu telefonu niekas neatsiliepia.