Kamajų bendruomenė yra sudariusi šio pastato panaudos sutartį su Kamajų šv. Kazimiero parapija ir įgyvendina projektą „Kamajų miestelio istorija, poeto ir kunigo Antano Strazdo muziejaus įrengimas", kurio finansavimui 2019 m. pateikė paraišką pagal ES fondų vietos veiklos strategiją „Rokiškio kaimo strategija 2014-2020" – VPS priemonės „Kultūros ir gamtos paveldas" veiklos srities „Parama investicijoms į kultūros paveldo objektus ir saugomas teritorijas bei jų įveiklinimą". Tai puikus pavyzdys, kaip miestelio bendruomenė, pasinaudojant ES finansuojamų programų lėšomis, gali prisidėti prie kultūros paveldo objektų tvarkymo ir atgaivinimo, atveriant objektus visuomenei.
Kaip pasakojo Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė, darbai dar tik prasideda, tad nežinia, kada muziejus atvers duris. „Jis bus nedidelis, nes koplytėlė – tik apie 22 kvadratinių metrų ploto. Be to, čia bandysime sutalpinti ir A. Strazdo muziejų, ir Kamajų miestelio istorijos muziejų. Nemažas A. Strazdo gyvenimo etapas buvo susijęs su Kamajais. Dabar Kamajų gimnazija pavadinta jo vardu. Mokykla nuo seniai rinko įvairią su A. Strazdu susijusią medžiagą. Tad pradžia muziejui jau yra“, - pasakojo J. Vygėlienė. Kamajuose stovi ir 1933 m., minint A. Strazdo mirties 100-ąsias metines pastatytas paminklas šiam maištingos sielos žmonių mėgiamam kunigui. „Beje, paminklo statybai tada lėšas labai noriai aukojo Kamajų gyventojai“, - pasakojo J. Vygėlienė.
Koplytėlė stovi prie Šv. Kazimiero bažnyčios, tačiau ne joje kunigavo A. Strazdas. Dabar stovinti bažnyčia yra jau trečioji. Pirmoji medinė buvo pastatyta 1635 m. Jai sudegus toje pačioje vietoje 1773 m. pastatyta antroji. Joje ir vikaravo A. Strazdas. Dabartinės neogotikinės bažnyčios statyba baigta 1903 m.
Kunigavo A. Strazdas įvairiose Rytų Aukštaitijos parapijose: Kupiškyje, Subačiuje, Karsakiškyje, Jurgiškyje, Šimonyse, Uoginiuose, Kupreliškyje, Diliuose, Pandėlyje, Pelyšose, Papiliuose. Būdamas maištingos sielos Kupiškio vikaro pareigų atsisakė 1801 m. ir tapo bažnytinei vyresnybei mažai pavaldžiu misionieriškos gyvensenos kunigu. Keliaudamas iš parapijos į parapiją savarankiškai teikdavo bažnytinius patarnavimus, dažniausiai valstiečiams. Buvo mėgiamas paprastų žmonių. 1820 m. persikėlė į Kamajus. Nuolatinių pareigų neturėjo, gyveno iš atsitiktinių dvasininko patarnavimų ir išsinuomotos žemės, žmonių sušelpimo.
Už „elgesį ne pagal luomo pašaukimą“ (augino sūnų) 1828 m. liepos 10 d. suspenduotas ir uždarytas į Pažaislio vienuolyną. Iš jo savavališkai pasitraukė 1829 m., grįžo į Kamajus, apie 1832 m. nepilnus metus gyveno Skapiškyje. 1833 m. mirė po ilgos ligos, palaidotas Kamajų kapinėse, nešventintoje jų pusėje, kur buvo laidojami pakaruokliai. Vėliau, pareikalavus vyskupui, tos kapinės buvo pašventintos, o ant A. Strazdo kapo pastatytas antkapis su užrašu lenkų kalba: „Autor piešni Pulkim ant keliu ks. A. Drozdowski. Umer w 1833 r.“ Dabar tai – naujųjų Kamajų kapinių centrinė dalis, o kamajiečiai labai didžiuojasi jų padangėje čiulbėjusiu Strazdeliu: ant jo kapo niekada nevysta gėlės.
Nors ir buvo gimęs Žemaitijoje, savo eiles rašė aukštaičių tarme. Gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“ (1814 m.), kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Šis giesmių rinkinėlis, dabar laikomas pirmuoju lietuviškos poezijos rinkiniu. Daug neišleistų eilėraščių plačiai paplito liaudyje, virto liaudies dainomis, pavyzdžiui, A. Strazdo giesmė „Pulkim ant kelių“ („Pulkim ant kelių visi krikščionys, didžiai ištroškę Jėzaus malonės“), giedama Lietuvos bažnyčiose prieš mišias. O per Šv. Velykų Prisikėlimo apeigas skambanti giesmė „Linksma diena mums nušvito, sulaukėm džiaugsmo šito: kėlės Kristus, mirtis krito“ atrodo kaip nežinomo autoriaus, tačiau tai irgi A. Strazdo kūrinys. Abi giesmės harmonizuotos Juozo Naujalio ir iki šiol populiarios bažnyčiose.