Karantinas nutildė Panevėžio centrą – Vasario 16-osios gatvėje įsikūrusių kavinukių gyvybę teliudija pro vitrininius langus matomi baldai ir lentynos. Visgi vienoje jų patalpos tuščios. Porą metų gyvuojančios įmonės „Virgaudenis“ kepyklėlė, regis, nebeturi planų tęsti veiklą, o bendrovės darbuotojai bando kovoti dėl nesumokėtų atlyginimų.
Panevėžietė Roneta Širokinaitė septynis mėnesius dirbo neskaičiuodama viršvalandžių nedidelėje konditerijos kepyklėlėje. Nepaisant to, barmenė algos negavusi dar už vasarį.
„Gal tik vieną mėnesį šioje darbovietėje per savo trumpoką stažą esu gavusi visą atlyginimą – dažniausiai pinigus mums išmokėdavo dalimis. Taip buvo ir už sausį, paskutinių – šimto eurų – iš minimalios savo algos sulaukiau kovo pradžioje“, – pasakoja R. Širokinaitė.
Dėl sunkių darbo sąlygų ir nepatikimo įmonės atsiskaitymo panevėžietė, baigiantis žiemai, pranešė išeinanti iš darbo savu noru. Paprašyta padirbėti dar iki balandžio 1 d., kaip priklauso pagal Darbo kodeksą, barmenė sutiko ir tikėjosi paskutinės algos su visais nepanaudotais atostoginiais. Deja, stojo karantinas ir visi darbovietės įsipareigojimai užšalo.
„Mes, trys buvusios barmenės, pakibome nežinioje. Bandėme skambinti direktorei dėl algų, bet ji net į kalbas nesileidžia – tvirtina, kad įmonės laukia bankrotas ir skolas darbuotojams padengs nebent valstybė“, – apie nebaigtus reikalus su gardėsių kepykla pasakojo R. Širokinaitė. Šiuo metu Ronetos darbo sutartis su kepykla pasibaigusi ir barmenė susirado naują darbą. Įmonę paliko ir dar dvi atlyginimų nesulaukiančios jos kolegės.
Pinigų nenupieš
Kaip ir visos Lietuvos kavinės, viešojo maitinimo įmonės, taip ir 2018 m. veiklą pradėjęs „Virgaudenis“ kovo 16-ąją uždarė savo kavinukę Panevėžio centre – į prastovas išėjo 9 jo darbuotojai.
„Pirmas tris karantino dienas bandėme gelbėtis gamindami maistą išsinešti. Pirmąją dieną mūsų apyvarta krito trečdaliu, antrą – dar daugiau, o trečią liko tik dešimtadalis. Pajamų mums nebeužteko net suvartotai elektrai apmokėti. Veiklą nutraukėme, likau tik aš, kitiems darbo pasiūlyti nebegaliu“, – apie sunkią situaciją įmonėje pasakojo direktorė Jūratė Dovydėnienė.
Šiuo metu, pasak vadovės, svarstomi patys įvairiausi kepyklos išlikimo variantai. Verslui Panevėžyje pradėti šeima ėmė banko paskolą, iki šiol moka jos įmokas. Vis dar nesustabdyta ir nepigi patalpų nuoma miesto centre.
„Esame nauja įmonė, gyvenome iš kas mėnesį generuotų pajamų. Dalį jų investuodavome tam, kad galėtume normaliai dirbti. Bet kai jau, rodos, atsistojome tvirčiau, užklupo karantinas“, – kalbėjo verslininkė.
Anot jos, paskutinės „Virgaudenio“ pajamos už vasarį buvo išdalytos darbuotojų sausio atlyginimams ir bendrovės mokesčiams bei įsipareigojimams. Kovą įplaukos sustojo ir kepykla visai neturi lėšų bet kokioms išlaidoms padengti.
„Su tuo susiduria visos smulkios ir vidutinės verslo įmonės. Gal tik stambesnieji galėjo sukaupti pinigų ateičiai, bet mes ką uždirbdavome, tą ir išdalindavome. Ką mes galime pasakyti darbuotojams – visi esame suaugę, supratingi, nenupiešime juk pinigų, jų tiesiog nėra. Niekas nuo skolos nepabėgo, nebėgsim ir mes“, – įsipareigojimų nesikrato J. Dovydėnienė.
Lengvatų neprašė
Apie bankrotą verslininkė garsiai kalbėti dar nedrįsta, šią žinią, anot jos, eskaluoja supykęs kolektyvas. Visgi įmonės ateitis, pripažįsta J. Dovydėnienė, labai miglota. Kepyklos sandėliai pilni gendančios maisto žaliavos suplanuotai gamybai.
„Kaip tik prieš karantiną prisipirkom produktų – niekas nežinojo, kad taip bus. Dabar viskas genda ir auga nuostoliai“, – sako direktorė.
Valstybės parama dėl karantino nukentėjusioms įmonėms kepykla nepasinaudojo. Pasak J. Dovydėnienės, į šį sąrašą miltinių ir kreminių kepinių gamybos atstovai nepateko.
„Mes nei kavinė, nei restoranas, tad į sąrašą nepatenkame. Tikriausiai galvojama: kas kepa duoną, gali išgyventi. Kita vertus, tokioje situacijoje baisu imti siūlomų lengvatų ir už tai įsipareigoti išlaikyti darbo vietas“, – teigia direktorė.
Verslininkė abejoja, ar pavyks atsistoti ant kojų, netgi jei karantinas netrukus baigtųsi: be darbo, be algų likę žmonės nepuls lankyti kavinių.
Įmonė „Virgaudenis“ prieš metus buvo patekusi į Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos akiratį. Be įspėjimo patikrinę kepyklą, inspektoriai skanėstų gamintojų lentynose rado produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai buvo seniai pasibaigę. Verslininkai bandė teisintis, kad buvo užlietas kepyklos rūsys, dėl to senas žaliavas jie pasidėjo į žaliavų šaldytuvą kartu su šviežiomis.
Dešimtys skundų
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisija nuo karantino pradžios, kovo 16-osios jau yra gavusi 27 prašymus dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo. Iš jų 19 – Panevėžyje. Daugiausia prašymų sulaukta iš statybų (apie 17 proc.), transporto (apie 16 proc.), apdirbamosios gamybos (apie 11 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto (apie 9 proc.) sektorių.
„Kol kas sunku atsakyti, ar karantinas paskatino darbo ginčus, nes nėra galutinės pirmojo šių metų ketvirčio statistikos“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Darbo kodekse nurodyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.
„Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų“, – aiškino J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Jei darbdavys su darbuotojais laiku neatsiskaito, anot jos, darbuotojai turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Nukentėjusiųjų daugėja
Apie sudėtingą verslo situaciją dabar byloja ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skaičiai. Paskelbus nuo karantino nukentėjusių įmonių sąrašą, kovo 20 dieną į jį pateko 32 tūkst. pagalbos prašytojų iš visos Lietuvos. Teikiant prašymus dėl lengvatų papildomai, sąrašas dabar jau siekia 50 tūkst. verslo subjektų.
„Sąraše esančios įmonės automatiškai, be prašymo, atleidžiamos nuo delspinigių, joms nebus pradėti mokesčių išieškojimo veiksmai. Analogiškos pagalbos priemonės galioja ir socialinio draudimo įmokoms“, – teigė Panevėžio apskrities VMI atstovė spaudai Rita Skavičienė. Nuo balandžio 2 dienos tokios priemonės jau taikomos ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams.
Miltinių ir kreminių gaminių gamintojai, pasak VMI atstovės spaudai, taip pat gali teikti prašymą dėl taikytinų lengvatų.
Paklausta, ar VMI pastebi, jog įvedus karantiną verslas ėmė lįsti į skolas už pradelstus mokesčius, R. Skavičienė teigė, kad tai įvertinti dar anksti. Tą patį pakartojo ir įsiskolinimus sekanti „Sodra“.
„Šiandien būtų labai sudėtinga atsakyti, ar išaugo verslo skola „Sodrai“. Kaip žinote, kartu su VMI taikome mokestinę pagalbą verslui ir tūkstančiams įmonių atidedant mokesčių ir įmokų mokėjimus. Atskirai vertinti Panevėžio įmonių neturime galimybių, o apibendrinti ekstremalios situacijos įtaką skoloms dar per anksti“, – teigė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.