Maža to, M. Markuckis žada kreiptis ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl pavaduotojo elgesio.
T. Jukna tvirtina lėlininką neteisingai interpretavus jo žodžius – niekada net nesuabejojęs šio menininko įkurto Lėlių vežimo teatro reikalingumu miestui. Tačiau pavaduotojas sako irgi nesitaikstysiantis su lėlininko netaktišku elgesiu, kai Savivaldybės darbuotoja išvadinama necenzūriniais žodžiais ir privedama iki ašarų.
Sąmyšis tarp menininko ir valdžios kilo dėl visai nekūrybiško darbo. Panevėžio kultūros įstaigų vadovai kreipėsi į Savivaldybę su prašymu jiems, kas mėnesį rašantiems planus ir pildantiems ataskaitas, sumažinti biurokratinę naštą.
Pasikalbėjo karštai
Panevėžio lėlių vežimo teatrą prieš 33 metus įkūręs, ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų garsus lėlininkas A. Markuckis vis dar negali atsigauti po šią savaitę netikėtai pasibaigusio susitikimo su miesto valdžia.
Šioji, sulaukusi Panevėžio kultūros įstaigų direktorių tarybos prašymo sumažinti biurokratinę naštą, juos pasikvietė į pokalbį, tačiau ne visus iš karto – po kelis.
Trijų miesto teatrų – Muzikinio, „Meno“ ir Lėlių direktorių vizitas buvo toks karštas, kad aistros dar ir kitą dieną neatvėso.
A. Markuckis susitikime teužtrukęs vos keletą minučių – iš jo išėjo trenkęs durimis ir įskaudintas.
Lėlininkas pasakoja į posėdį nuėjęs nešinas Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymu. Miesto vadovams priminęs, kad ten patvirtinta tik po dvi planų bei ataskaitų formas per metus, ir pasiūlęs to to laikytis. Panevėžio kultūros įstaigų direktoriai planus ir ataskaitas Savivaldybei teikia kas mėnesį.
„Iš T. Juknos sulaukiau atsakymo, kad jei nenorime rašyti ataskaitų, nors aš taip net nesakiau, jis mano, kad Lėlių teatras mieste irgi nereikalingas. Dar paklausiau, ar tikrai taip sako, kaip girdžiu. Jis pakartojo, kad tikrai. Atsistojęs pasakiau, kad man čia nebėra ką veikti, kad visus ketverius metus šią kadenciją užsiima demagogija. Tada pareiškė, kad per įstaigos vadovo vertinimą bus matyti, kaip būsiu įvertintas. Pasakiau: jūs manęs negąsdinkite, ir išėjau“, – prisiminė A. Markuckis.
Anot jo, apie tokį pasišnekėjimą išgirdęs kolektyvas buvo pasišovęs tuojau pat lėkti pas T. Jukną. Nors direktorius pavaldinių emocijas tąkart sutramdė, visgi 25-i įstaigos darbuotojai nusiteikę vis tiek nueiti pas pavaduotoją.
„Paklausime, kuo nusidėjo miestui Lėlių vežimo teatras, kad jis nereikalingas, ir ką mes dirbame blogai, jei vykdome finansinius planus, važinėjame po tarptautinius festivalius, teatras apdovanotas“, – sako A. Markuckis.
Įvertinti T. Juknos elgesį lėlininkas prašys ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
„Turi suprasti, kad menininkai jautrūs ir negalima druskos pilti ant atviros širdies. Gal vertėtų kalbant parinkti žodžius? Gal T. Juknai daug kas nepatinka kaip žmogui, bet kaip valstybės tarnautojas turėtų išklausyti žmones, jausti jiems pagarbą. Mes esame kūrėjai, nešame kultūrą, šviesą mieste ir pasiūlėme nekaltą dalyką – tik sumažinti biurokratinę naštą“, – kalbėjo įskaudintas lėlininkas.
Užsivertę popieriais
A. Markuckis piktinasi, kad jau daug metų Panevėžio kultūros įstaigų direktoriai užsiima popieriniais dalykais, todėl mažai laiko beturi kūrybiniams procesams.
„Kas mėnesį Kultūros ir meno skyriui teikiamose ataskaitose turime nurodyti, iš kokio miesto žiūrovai, kiek su bilietais, kiek be jų. Popierių be proto daug ir didžiausia įtampa dėl jų. Nors įstatymas reikalauja metų pradžioje pateikti du planus ir pabaigoje – dvi ataskaitas, mes jų pateikiame apie 10“, – piktinosi Lėlių vežimo teatro vadovas.
Anot jo, užpildytas ataskaitas priimanti Kultūros ir meno skyriaus specialistė Danguolė Čepukienė dažniausiai jas atmeta – tenka taisyti ir du, ir tris kartus.
„Mėnesio pradžioje sėdime rašydami planus, pabaigoje – ataskaitas. Tai net ne ataskaitos, o diplominiai darbai. Tapome nebe kultūros ir meno darbuotojais, o kažkokiais statistiniais vienetais“, – pretenzijas žėrė A. Markuckis.
Pasak jo, dėl kylančių reikalavimų Lėlių vežimo teatras jaučiasi tampantis fabriku – per metus 270 spektaklių suvaidinantis ir pasinėręs į popierizmą fiziškai nebeturi laiko naujiems pastatymams.
„Kultūros ir meno skyriaus funkcija kuruoti, tai yra ne kontroliuoti, o padėti įstaigoms. To nėra. Kaip ta kultūra Panevėžyje nesmuks, jei mes tik popieriais užsiimam“, – sako A. Markuckis.
Erzina smulkmeniškumas
Lėlininko ir valdžios atstovo konflikto liudininku tapęs Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas stoja kolegos pusėn.
„A. Markuckis teisingai padarė, kad išėjo. Su juo nemandagiai, nepagarbiai kalbėjo, nors Antanas net nesakė, kad nesiruošia teikti ataskaitų“, – teigė V. Kapučinskas.
Ir jis mano Savivaldybę iš kultūros įstaigų reikalaujant perteklinių duomenų ataskaitose.
„Suprantu, kad negali nebūti atskaitomybės. Bet esame verčiami nurodyti smulkmeniškai, kiek žmonių atėjo į renginius, kiek iš jų pirko bilietus, kiek nemokamai, kada atėjo, kada išėjo, vos ne iki to, kaip buvo apsirengę“, – priekaištavo ir Muzikinio teatro vadovas.
Anot jo, kultūrininkai sutinka teikti ir vienerių, ir trejų metų strateginius planus bei ataskaitas, bet tokias pildyti kas mėnesį jiems atrodo jau per didelė biurokratinė našta.
Lėlių teatro nepeikia
T. Jukna pripažįsta susikirtęs su A. Markuckiu. Tačiau pavaduotojas kategoriškai neigia leidęs suprasti, kad Lėlių vežimo teatro miestui nereikia. Anot valdininko, konfliktas kilo dėl įstaigos direktoriaus nepasitenkinimo dar 2006-aisiais įvesta tvarka, reikalaujančia mėnesio ataskaitų.
„A. Markuckis kalbą pradėjo priekaištais, kodėl reikia rašyti, kas taip sugalvojo. Aš ir pasakiau, kad jūs esate vadovas ir privalote teikti visas įstaigai privalomas ataskaitas. Kitų kalbų nė negali būti. Bandė dar įrodinėti, kad tos ataskaitos nereikalingos. Pasakiau, kad tuomet ir įstaigos vadovas, negebantis jų pateikti, gal nereikalingas. Iš to kilo konfliktas. Apkaltino, kad žlugdom, ir, visaip išvadinęs, apsisukęs ant kulno išėjo įsižeidęs“, – pasakojo pavaduotojas.
T. Jukna sako suprantantis, kad A. Markuckis, kaip kultūros specialistas, užsitarnavęs gerą vardą. Visgi jis, anot pavaduotojo, yra Savivaldybei pavaldaus Lėlių vežimo teatro vadovas ir privalo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
„Aš ne tas žmogus, kuris visus kviestų ir guostų, kad gal kaip nors padarysit tas ataskaitas. Jei vadovas privalo padaryti, jis tą ir turi daryti. Dėl to negali net kilti klausimų“, – sako T. Jukna.
Kaltina išplūdus darbuotoją
Pavaduotojas tvirtina ir patį lėlininką peržengus kultūringo bendravimo ribas, o ataskaitas priimančią Kultūros ir meno skyriaus specialistę net iki ašarų privedant.
„Pats A. Markuckis specialistę išplūdo necenzūriniais žodžiais. Įžeidinėti moterį iki tokio lygio, kad ši ateina verkdama ir sako nebegalinti dirbti su tokiu vadovu. Tikrai direktoriaus šitokio elgesio negalime toleruoti. Kaip gali kultūros įstaigos vadovas išplūsti specialistę už tai, kad ji vykdo jai privalomas pagal pareigybę funkcijas?“ – dėmesį atkreipė T. Jukna.
Pavaduotoją stebina, kad biudžetinės įstaigos direktorius nesupranta, kodėl Savivaldybei reikalingos mėnesio ataskaitos. Pagal jas planuojamos įstaigai lėšos iš miesto biudžeto bei, pasak T. Juknos, vertinami vadovai.
Iš Savivaldybės biudžeto devynioms miesto kultūros įstagoms šįmet skirta 3,785 mln. eurų. Daugiausia – per 1 mln. Eur – gavęs Muzikinis teatras. Lėlių vežimo teatrui atseikėta 252 tūkst. Eur per metus, Neseniai finansavimo sulaukė ir maždaug prieš mėnesį įsteigta viešoji įstaiga Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Jai likusiems keliems metų mėnesiams skirta 7000 Eur.
„Kas mėnesį teikiamos ataskaitos rodo įstaigos veiklą – kaip renka lankytojus, kaip kinta jų srautas, kokios to priežastys, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos. Jei mes tik metų pabaigoje gausime ataskaitas, gali būti per vėlu. Tokią parengti užima ne ilgiau nei pusdienį“, – įsitikinęs pavaduotojas.
Jam keista, kodėl sumaištis kilo dabar, nors tokios ataskaitos teikiamos jau 12-a metų. Netgi, pasak T. Juknos, jų formas kiekviena įstaiga nuo seno individualiai yra suderinusi su Kultūros ir meno skyriumi.
Priėjo kompromisą
Vis dėlto kultūros įstaigų direktorių prašymas sumažinti biurokratinę naštą neliko neišgirstas. Pasak pavaduotojo, su tais, kurie atėjo kalbėtis dalykiškai, rastas daugumai tikęs kompromisas. Nuspręsta, kad įstaigų vadovai ataskaitas ir toliau teiks, bet supaprastintas.
„Mums svarbiausia, kad jose ir toliau atsispindėtų įstaigos veiklos rezultatai: bilietų pardavimai, renginiai, lankytojai“, – reikalavimų kartelę paliko T. Jukna.
Panevėžio kultūros įstaigų direktorių tarybai vadovaujanti kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė patvirtino, kad jos bei kartu į susitikimą ėjusios Bnedruomenių rūmų direktorės Sandros Myškienės pokalbio su miesto valdžia būta dalykiško ir naudingo.
„Pozicijas, kurių prašėme sumažinti biurokratijai, suderinome. Be jokios abejonės, naudos turėsime. Tik kai sutarėme, ko nebereiktų teikti, Kultūros ir meno skyriaus specialistės buvo pasakyta, kad tai mes patys buvome apsisunkinę sau darbą“, – kalbėjo G. Pučinskienė.