Pagal bylos medžiagą, praėjusių metų rudenį moteris važiuodama automobiliu Smėlynės gatve įvažiavo į duobę ir apgadino automobilį: pažeidė rato guolį, sulankstė ratlankį, prakirto vieną padangą, o kitą įplėšė.
Vairuotoja kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę dėl padarytos žalos atlyginimo. Savivaldybė prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad vairuotoja eismo įvykį fiksavo ne eismo įvykio vietoje, kilo abejonės ar tikrai įvažiavo į nurodytą duobę, nes nebuvo eismo įvykio schemos, o policijos nutarime užfiksuotose nuotraukose automobilis fotografuotas garaže, o ne įvykio vietoje. Prieštarauta ir dėl žalos dydžio.
Policijos pateiktoje administracinio nusižengimo medžiagoje nurodoma, kad duobė buvo nepažymėta, paženklinta ar kitaip saugiai aptverta, jokių įspėjamųjų ženklų apie duobėtą kelią šiame kelio ruože nebuvo pastatyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose yra nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo nenugalimos jėgos ar tyčios aplinkybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas įpareigoja statinių savininkus ir teisėtus valdytojus prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Teismas konstatavo, kad byloje duomenų, patvirtinančių tai, kad transporto priemonė įvykio metu buvo techniškai netvarkinga nėra, o miesto savivaldybė, ginčijusi padarytos žalos dydį, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokį žalos dydį, nepateikė.
Teismo sprendimu ieškinys tenkintas ir priteista iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės automobilio savininkei atlyginti 2141,41 eurų žalą, 640 eurų bylinėjimosi išlaidų bei 11,40 eurų teismo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.