Sparnuotis toks drąsus, kad nevengia žmonių, o ypač vaikų draugijos. Kartu su jais išbando žaidimo aikštelės įrenginius ar ant supynių stebi, kaip mažieji supasi. Tokį neįprastą reginį išvydę panevėžiečiai juokauja, gal raudonsnapis dairosi, kuriam padovanoti broliuką ar sesutę. O drąsesni bando gandrą ir pakalbinti ar paglostyti, mat šis drąsiai sekioja paskui vaikus, tarsi prašydamasis priimti žaisti. Tačiau ornitologai įspėja, kad laukinio paukščio geriau neliesti ir jokiu būdu nemaitinti.
Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas Gediminas Petkus teigė, kad tokia elgsena gandrams nėra būdinga. Šie paukščiai nuo žmonių laikosi atokiai, bet pasitaiko atvejų, kai drąsiai prie jų eina.
„Sunku paaiškinti, kodėl gandras taip elgiasi. Tikėtina, kad ir anksčiau jis gyveno žmonių kaimynystėje. Kartais būna, kad gandrai prieina arti todėl, kad sužeisti, o būna ir tokių atvejų, kai nuo mažens auginami žmonių ir vėliau paleisti jų nebijo. Tai nėra dažna, bet kartais pasitaiko“, – teigė ornitologas.
Vis dėlto net jeigu gandras buvo prijaukintas, žmonės, ypač vaikai, turėtų jo vengti. Pasak G. Petkaus, šie sparnuočiai žmonių nepuola, bet gindamiesi gali snapu sužeisti. Ypač pavojinga mažiems vaikams, kurie patys yra gandro dydžio ar net mažesni. Tuomet didelė tikimybė, kad paukštis gali sužaloti veiduką ar net snapu prakirsti akį.
„Gandras yra laukinis paukštis. Tikrai nederėtų pulti su juo fotografuotis ar juolab bandyti paglostyti. Reikėtų nesibičiuliauti, tai ne kačiukas ar šuniukas“, – perspėjo G. Petkus.
Ornitologas taip pat primena, kad laukinių gyvūnų negalima maitinti. Tuomet gandras pripras ir taps kaip naminis, nuolat vaikščios parke ir kaulys iš praeivių maisto. Maitindami žmonės gali jam ir pakenkti.
„Vieną tokį gandrą turėjome Neringoje. Paukštis drąsiai eidavo prie žvejų ir susurinkdavo žuvelių davinį. Pripratusiam būti maitinamam, vėliau gamtoje jam bus sudėtinga pačiam susirasti maisto. Gandras atrodo labai mielas gyvūnas, bet jo draugija nereikėtų skubėti džiaugtis“, – pabrėžė ornitologas.