Ukmergės gatvėje stūksanti viešoji pirtis galėtų sudominti režisierius, ieškančius autentiškų erdvių filmui apie sovietmetį. Savotiškas Grūto parkas Aukštaitijos sostinėje, kur per beveik tris dešimtis Nepriklausomybės metų taip ir neatsikratyta sovietinio paveldo, investuotojams nepasirodė vertas dėmesio. Jau dukart Savivaldybės skelbtas aukcionas pirties akcijoms pirkti už maždaug 140 tūkst. eurų verslininkams praslydo pro ausis, tačiau vantos mėgėjams užkaitino kraują. Jų prašymu pardavimą laikinai sustabdžiusi Savivaldybė vakar antrą kartą pasikvietė pirties gynėjus kartu ieškoti išeities.
Namų darbų nepamatė
Administracijos direktoriaus Tomo Juknos nuomone, bendrovės akcijų pardavimas būtų geriausias variantas norint išsaugoti pirties Ukmergės g. veiklą.
„Vieta nuo seno žinoma, paslaugos tam tikram ratui žmonių reikalingos, jei būtų apskaičiuota, kad tokia veikla atsiperka, gal atsirastų, kas ryžtųsi į ją investuoti. Todėl Savivaldybė ir siūlė gyventojams patiems paieškoti investuotojų, gal tokių pat kaip jie pirtininkų, norinčių įsigyti akcijas“, – teigė direktorius.
Galimybės toliau iš miesto kišenės remti nuostolingą pirties veiklą T. Jukna teigė toliau nematantis. Anot jo, neatsiradus investuotojo, pirties pastatui gresia būti parduotam varžytinėse ir tuomet jos veikla išties nutrūktų.
„Akcijų pardavimas buvo sustabdytas, nes pirtininkai išsakė norintys pasiūlyti variantų, kaip tą pirties paslaugą išsaugoti. Tikėjomės, kad pirtininkai išties pasikalbės su verslo atstovais, pabandys juos įtikinti tokios paslaugos būtinumu mieste ir akcijas nupirks investuotojas, kuris toliau tęs tą veiklą. Bet namų darbų niekas nepadarė, tik išsakė poziciją, kad nori mieste tokios pirties ir tiek“, – po susitikimo su pirties gynėjais kalbėjo T. Jukna.
Anot jo, nesulaukus pirtininkų iniciatyvos, Savivaldybės administracija teiks Privatizavimo komisijai siūlymą atnaujinti pirties akcijų pardavimą.
Paremtų darbu
Į susitikimą su Savivaldybės atstovais susirinkę pirtininkai nemano, kad jie turėtų leistis į investuotojo paieškas. Gyventojų nuomone, išlaikyti mieste viešąją pirtį turi būti Savivaldybės rūpestis.
„Mums siūlo nusipirkti pirtį arba rasti investuotoją. Kaip mums jį rasti? Jei Savivaldybė skirtų finansavimą, žmonės sutiktų prisidėti darbu, gal kas ir finansiškai paremtų, bet kad tik būtų garantijos, jog pirtis toliau gyvuos“, – teigia nuolatinis pirties lankytojas Mindaugas Vidzėnas.
Jis sutinka, kad be investicijų pirtis tokia, kokia yra dabar, ilgai nebeišsilaikys. Visgi, pirtininko nuomone, Savivaldybės garbės reikalas ją išsaugoti.
„Pirtis miestui reikalinga, netgi privaloma. Čia žmonės ateina, pabendrauja, pasikalba, jiems gera pabūti, laiką praleisti kartu. Ir taip iš kartos į kartą. Eiti į pirtį – sena panevėžiečių tradicija. Aš irgi jau dvidešimt metų joje lankausi. Atsivedžiau vaiką, bet jam aplinka nepatiko ir nebeina. O senieji lankytojai to skurdo nė nemato, jiems tiesiog čia gera“, – tvirtina M. Vidzėnas.
Panevėžietis neabejoja, kad nuolatiniai klientai už galimybę pertis renovuotoje pirtyje sutiktų netgi vienu kitu euru brangiau už bilietą mokėti. Dabar jis kainuoja 6 eurus, tik vaikams iki 12 metų – perpus pigiau. M. Vidzėno nuomone, sutvarkius pirtį ir lankytojų srautas ūgtelėtų. Jis pamena, kad dar prieš dešimtmetį priepirtyje tekdavo gerokai eilėje palūkuriuoti laukiant laisvos spintelės.
Be remtinųjų neišgyvena
Nors garo mėgėjai įrodinėja, kad mieste viešoji pirtis – ne prabanga biudžetui, o būtinybė, jai laikinai vadovaujanti Loreta Šiurnienė pripažįsta, kad lankytojų srautu įstaiga negali pasigirti.
Per savaitę dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – veikiančioje pirtyje apsilanko vidutiniškai 250 žmonių. Dauguma jų – vyresnio amžiaus. Pasak L. Šiurnienės, jaunimo padaugėja nebent per didžiąsias metų šventes, kai į Panevėžį sugrįžta švęsti Kalėdų, Velykų. Per devynis šių metų mėnesius į miesto viešąją pirtį parduoti 7148 bilietai.
Tokie skaičiai bendrovę tiesiu keliu stumia bankroto link. Jos įsiskolinimai, pasak L. Šiurnienės, dabar siekia apie 20 tūkst. eurų. Iš jų maždaug ketvirtadalį įmonė skolinga „Sodrai“.
„Skolingi mes ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir tiekėjams. Praėjusį savaitgalį surinkom apie 1500 eurų ir visus nunešėm „Panevėžio energijai“, – kalbėjo laikinoji direktorė.
Panevėžio pirties finansiniai rezultatai jau daug metų stabiliai blogėja: sąnaudos didėja daugiau nei pajamos, mažėja lankytojų skaičius, o kapitalinio remonto besišaukiantis pastatas eina prastyn.
Dar 2015 m. pirtyje turškėsi 16294-i vantos mėgėjai, o 2016 m. – 15722. Iš jų 17 proc. – socialiai remtinieji, už kurių pėrimąsi pirtyje mokėjo Savivaldybė. 2017-ųjų rudenį socialiai remtiniems žmonėms nusiprausti įrengus dušus miesto poliklinikoje Nemuno gatvėje, pirtis neteko ne tik nemenkos dalies lankytojų, bet, svarbiausia, ir jai išgyvenimą garantavusių Savivaldybės dotacijų. Į pirtį Ukmergės gatvėje per visus 2018 metus parduota jau tik 10 595 bilietai. Per praėjusius metus bendrovės pajamos siekė 61 tūkst. Eur, o išlaidų turėjo 73 514 Eur.
Nuomininkai pabėgo
Netekusi Savivaldybės finansinių injekcijų, įstaiga absoliučiai nepajėgi iš savo kišenės atnaujinti infrastruktūros. O pirtis prašosi jau nebe kosmetinio remonto. Net stogas toks kiauras, kad lietingą dieną susirinkę pirtininkai laviruoja tarp išrikiuotų dubenų.
Kadaise pastate dalį patalpų buvo užėmęs smulkusis verslas – dvi kirpyklos, siuvykla. Tačiau verslininkai greitai sumojo, kad net ir netoli miesto centro nuomotis patalpas, į kurias lankytojai suplūsta vos dukart per savaitę, nuostolinga. O paskutinis pirtį paliko batsiuvys, kai jam ant galvos praėjo lyti.
Vegetuojančioje pirtyje įdarbinti septyni žmonės. Nė vienas jų neturi viso etato, o vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių tesiekia 455 eurus.
L. Šiurnienė neabejoja, kad jei atsirastų bendrovės akcijų pirkėjas, jai ir kolegoms tektų atsisveikinti su darbo vietomis.
„Investuotojas čia pirties tikrai nepaliktų. Tas pastatas tetinkamas šluoti nuo žemės. Jis ir sklypo neturi – vos metras aplink pastatą, nėra čia nei kur privažiuoti, nei automobilių stovėjimo aikštelės. Mūsų klientai mašinas Ukmergės gatvėje turi palikti. Nežinau, kam jis galėtų būti įdomus“, – svarsto laikinoji pirties direktorė.
Kritikavo už pirtį
Panevėžio pirtis iš skolų neišsikapsto jau daug metų. Dar 2014-aisiais miesto Tarybos tuomečius valdančiuosius ir opoziciją supriešino daugumos sprendimas nuostolingai dirbusiai pirčiai iš miesto biudžeto atseikėti 30 tūkst. litų. Tąkart opozicija abejojo, ar Savivaldybei iš viso verta remti nuostolingai veikiančią, kapitalinio remonto nemačiusią pirtį ir taip tęsti jos vegetavimą.
Savivaldybes, teikiančias komercines, tarp jų ir pirties, paslaugas, ne kartą yra kritikavę ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai. Jie įžvelgė, kad dažniausiai tokios įmonės savivaldybėms tėra papildoma finansinė našta: jei pirtis dirba nuostolingai, ją išlaikyti tenka Savivaldybei iš mokesčių mokėtojų, tai yra to paties miesto gyventojų, pinigų.