Panevėžio miesto ir rajono tėvų bei švietimo darbuotojų bendruomenė, susibūrusi į iniciatyvinę grupę, su prašymu išsaugoti stovyklą kreipėsi ne tik į ministeriją, bet ir miesto bei rajono merus, Seimo narius. Ministerija mielai stovyklavietę perleistų rajono Savivaldybei, tačiau šioji tokios naštos kratosi. O miestas teigia abejojantis teisinėmis galimybėmis po savo sparnu priglobti valstybei per didele finansine našta tapusią stovyklavietę.
Kaip pasakojo stovyklos „Trimitas“ koordinatorė ir viena iš iniciatyvinės grupės „Už „Trimitą“ vaikams!“ iniciatorių, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zina Stripeikienė, nors prašymas visoms institucijoms išsiųstas jau praėjusią savaitę, o internetu peticiją vaikams palikti stovyklavietę pasirašė per keturis šimtus panevėžiečių, kol kas – jokios reakcijos.
„Tik žinau, kad miesto Tarybos nariai žadėjo kreiptis į Savivaldybės Investicijų skyrių, kuris suskaičiuotų, kiek kainuotų stovyklavietės perėmimas savo žinion ir jos išlaikymas, kokios miesto galimybės galbūt su Panevėžio rajono savivaldybe perimti stovyklą. Bet čia tik iniciatyvos ir jokio konkretumo“, – teigė Z. Stripeikienė.
Keturiolika vasarų „Trimite“ su vaikais praleidusiai pedagogei nesuprantama, kodėl oficialiai deklaruojama, jog vaikai – Lietuvos ateitis, bet einama priešingu keliu. Nuo Nepriklausomybės pradžios Lietuvoje iš kiek daugiau nei dviejų šimtų moksleivių poilsio stovyklų beliko vos 32. Kitos stovyklos išgriautos ir privatizuotos. Panašu, kad toks pat likimas laukia ir „Trimito“ – dar pavasarį ministerija nusprendė, kad daugiau nei penkis dešimtmečius veikusi stovykla nebereikalinga, ir pasirašė įsakymą ją likviduoti, o medinius vasarnamius bei nemažą teritoriją vaizdingoje vietoje perduoti Turto bankui.
„Svarbiausias mūsų visų uždavinys yra vaikų ateitis ir būsimų kartų gerovė. Tai neturėtų priklausyti nuo laikinų krizių. Vienas pagrindinių šalies prioritetų yra investicija į vaikus, todėl privalome užtikrinti šios stovyklos gyvavimą“, – pagrindinius motyvus, kodėl reikia išsaugoti „Trimitą“, valstybės institucijoms nurodo iniciatyvinė grupė.
Vilties nepraranda
Anot Z. Stripeikienės, vienintelis jų prašymas – neperduoti stovyklos Turto bankui ir neleisti jos privatizuoti, o palikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žinioje arba perduoti Panevėžio miesto bei rajono savivaldybėms. Visuomenininkai tam kliūčių nemato – įstatyminė bazė leidžia valstybės ir vietos savivaldos institucijoms steigti ir remti vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo klubus, stovyklas, šeimos poilsio namus. Z. Stripeikienės teigimu, išsaugoti „Trimitą“ būtina. Kiekvieną vasarą čia stovyklaudavo apie 400–500 vaikų. Nors stovykla neturėjo prabangių sąlygų ir negali lygintis materialine baze su privačiomis stovyklomis, tačiau, pedagogės nuomone, vaikams tai nėra svarbiausia.
„Trimito“ stiprybė, anot stovyklos koordinatorės, ir patraukli kaina, tad turiningas vaikų poilsis buvo prieinamas daugiau šeimų. Privačiose stovyklose už savaitę vaikų poilsio tėvams tekdavo mokėti apie du šimtus eurų, „Trimite“ dešimties dienų poilsis su kokybišku maitinimu penkis kartus per dieną kainavo 130 eurų. Maždaug trisdešimčia procentų mažesnes kelialapio kainas buvo galima pasiūlyti laimėjus Europos Sąjungos švietimo mainų paramos projektus. O apie dešimt procentų vaikų iš socialiai remtinų šeimų poilsiauti galėdavo visai nemokamai.
„Stovykla netoli miesto, bet gamtos apsuptyje. Dėl nedidelės kainos daugiau šeimų savo atžaloms galėjo suteikti kokybiškas atostogas. Todėl pradėjome žygius, kad vaikai ir toliau turėtų kur leisti savo vasaras“, – sako Z. Stripeikienė.
Mielai atiduotų
Stovyklą valdžiusios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nesugraudino iniciatyvinės grupės prašymas išsaugoti „Trimitą“: sprendimas likviduoti moksleivių stovyklą – galutinis ir neskundžiamas. Mat norint prikelti penkis dešimtmečius didesnio remonto nemačiusią stovyklavietę, reikėtų milžiniškų investicijų ir vargu, ar jos atsipirktų. Pasak ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Nomedos Barauskienės, stovykla išsilaikė tik todėl, kad atžalas čia leidžiantys tėvai galėjo pasinaudoti ES parama ir už vaikų poilsį mokėti mažiau.
„Trimito“ stovyklos remontui – tokiam, koks atitiktų visus šiuolaikinius reikalavimus, reikia labai didelių investicijų, be to, pati stovykla nėra labai paklausi: ji gyvavo tik dėl atvykstančiųjų stovyklauti ES lėšomis. Jei nebūtų skiriamas finansavimas iš ES projekto lėšų, sumažinantis stovyklos kainą vaikui, šios stovyklos kelialapių tėvai vaikams beveik nepirktų, jie mieliau renkasi stovyklas prie jūros“, – tvirtino N. Barauskienė.
Tačiau ministerija neprieštarautų, jeigu „Trimitą“ savo žinion pageidautų perimti Panevėžio rajono savivaldybė, kurios teritorijoje stovykla ir yra.
„Trimito“ stovyklą išlaikyti ir plėtoti galėtų Panevėžio rajono savivaldybė, jei pareikštų tokį norą“, – teigė ministerijos atstovė.
Per didelė našta
Prašymas perimti dar nuo sovietmečio didesnių remontų nemačiusią stovyklavietę rajono Savivaldybės nevilioja. Užsikrauti tokią finansinę naštą – ne vietos biudžeto galioms.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis patvirtino Savivaldybę gavus iniciatyvinės grupės „Už „Trimitą“ vaikams!“ kreipimąsi, tačiau tokios idėjos nesvarstė, nes nesulaukė jokių konkrečių pasiūlymų.
„Tikrai negaliu sakyti, kad tą objektą priimtume išskėstomis rankomis. Šio prašymo nesvarstėme nei Taryboje, nei komitetuose, bet manau, kad tai nerealu. Savivaldybė apskritai negali užsiimti tokia veikla, nes tam reikėtų milžiniškų investicijų“, – teigė rajono meras.
Pastaraisiais metais rajono savivaldybė „Trimito“ stovyklos paslaugomis praktiškai nesinaudojo – daugiausia rajono vaikų vasarojo Žaliojoje girioje esančioje stovykloje „Vaikystės šilelis“. Beje, dėl to kilo nemenkas skandalas, paaiškėjus, jog stovykla neatitinka net minimalių higienos reikalavimų.
Lįstų į svetimą kiemą
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna abejoja, ar miesto Savivaldybė teisiškai galėtų perimti stovyklą, esančią kitos, Panevėžio rajono, savivaldybės valdose.
„Jeigu stovyklavietė būtų mieste, tikrai galvotume apie galimybę ją perimti ir leisti pačiai įstaigai tvarkytis. Taip yra daroma ir su kitomis organizacijomis – asociacijomis, viešosiomis įstaigomis, bendruomenėmis, kurios vykdo tam tikras savivaldybės funkcijas“, – kalbėjo T. Jukna.
Pasak administracijos direktoriaus, miesto Savivaldybė skiria nemažai dėmesio vaikų užimtumui ir neformaliai veiklai.
Visgi, anot vadovo, perėmimo procedūros ilgokai užtruktų. „Jeigu rajonas atsisakytų stovyklos, reikėtų pasidomėti, ar apskritai yra galimybės mums perimti rajone esantį turtą. Suprantama, tokia galimybė būtų svarstoma tik tokiu atveju, jei perimama stovykla išsilaikytų pati.
Jeigu stovykla pati išlaiko save, kodėl gi jos neturėti?“ – svarstė T. Jukna.