Tačiau jos pačios Venslaviškio gatvėje perlaidotų mieste iškastų protėvių palaikų vieta skęsta žolėse.
Praėjusių metų pabaigoje aukcione vienai Panevėžyje registruotai įmonei įsigijus šioje gatvėje stūksančius buvusio vaikų darželio griaučius, taip ir liko neaišku, kas dabar turėtų tvarkyti greta pastato esančią senųjų panevėžiečių kapavietę.
Panevėžio savivaldybė aiškina, kad kapinaites turėtų prižiūrėti pastatą įsigiję verslininkai.
Šie tokios prievolės kratosi, motyvuodami, kad tai valstybės saugomas objektas, tad juo ir turėtų rūpintis valdiškos institucijos.
Mūsų miesto šaknys
Kad Venslaviškio gatvėje, šalia šeštuoju numeriu pažymėto pastato esama amžino poilsio vietos, dabar teišduoda tik lauko akmenys su nusitrynusiais užrašais.
Čia palaidota beveik 300 senųjų panevėžiečių kaulų, maždaug prieš porą metų rastų vykdant archeologinius kasinėjimus Vasario 16-osios, A. Smetonos, Venslaviškio gatvėse.
Prieš kelis šimtmečius gyvenusių panevėžiečių palaikai dar pernai prieš Vėlines šioje vietoje palaidoti iškilmingai, dalyvaujant miesto Savivaldybės ir vietos gyventojų bendruomenės „Senamiestietis“ atstovams. Apeigas atlikęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Žilvinas Treinys atkreipė dėmesį, kad čia amžino poilsio atgulė mūsų miesto šaknys, protėviai, kadaise gyvenę ir dirbę Panevėžyje.
Šioje vietoje jau dešimtmetį ilsisi ir daugiau nei pustrečio šimto panevėžiečių palaikų, rastų Senamiesčio gatvėje, senųjų miesto kapinių teritorijoje.
Tačiau dabar amžino poilsio vietą žyminčių paminklinių akmenų beveik nesimato – kapas skęsta žolėse, nors aplink esantis sklypas neseniai nušienautas.
Abejingumas ir nepagarba
Į „Sekundę“ paskambinęs senamiestiečiu prisistatęs vyras guodėsi, kad protėvių amžino poilsio vieta virtusi šabakštynu, o blogiausia, kad visi kratosi atsakomybės, kas turėtų prižiūrėti šias kapinaites.
Anot susirūpinusio panevėžiečio, kasmet šią palaidojimo vietą prižiūrėjusi miesto Savivaldybės įmonė, bet šiemet dar nė karto nebuvo nupjauta žolė.
„Pamenu, dar pernai, kai čia buvo perlaidota keli šimtai protėvių palaikų, rastų vykdant miesto kasinėjimus, visi iškilmingai fotografavosi ir dalino pažadus, kaip šią miestui svarbią vietą prižiūrės. Bet kas iš tų pažadų, kai žolė jau iki pažastų“, – abejingumu ir nepagarba miesto praeičiai stebisi panevėžietis.
Anot jo, bendruomenės „Senamiestietis“ nariai yra kreipęsi į Panevėžio savivaldybę prašydami bent nupjauti žolę, tačiau prašymas liko neišgirstas. Pašnekovo teigimu, Savivaldybės specialistai teisinosi, kad dabar šia teritorija turi rūpintis ne jie. Tačiau kas tai turėtų padaryti, taip ir neišgirdo.
„Mūsų atstovai buvo nuvykę į Savivaldybę, bet per kabinetus stumdė vieni nuo kitų. Taip ir nepasakė, kam priklauso prižiūrėti šią teritoriją“, – stebisi panevėžietis.
Pardavė aukcione
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Simona Zavackienė, atsakinga už miesto kapinių priežiūrą, patvirtino, kad Venslaviškio gatvėje esančią senųjų panevėžiečių palaidojimo vietą prižiūrėdavusi Savivaldybės įmonė „Panevėžio specialus autotransportas“.
Tačiau nuo šių metų pradžios sklypas išnuomotas privačiai įmonei, todėl Savivaldybė jo nebešienauja.
„Ta teritorija yra valstybinė žemė, tačiau nuo šių metų pradžios sklypas išnuomotas juridiniam asmeniui. Todėl ir kapinaites dabar reikia prižiūrėti ne Savivaldybei, o sklypo nuomininkui“, – aiškino S. Zavackienė.
Istorijos neleido pamiršti
Pirmieji perlaidojimai šioje vietoje, buvusio vaikų darželio „Spindulėlis“ teritorijoje, buvo 2012 m. lapkritį.
Kad šioje vietoje yra senosios miesto kapinaitės, žinoma seniai.
Dar sovietmečiu Venslaviškio gatvėje statant vaikų darželį, darbininkai iškasę nemažai žmonių kaulų, tačiau statybininkams tąkart nurodyta į tai nekreipti dėmesio.
Išniekintų palaikų problema iškilo tuomet, kai daugiau nei prieš dešimtmetį šalia vaikų darželio žemės sklypą įsigijęs panevėžietis nusprendė statytis namą.
Vos pradėjus darbus, į žemės paviršių ėmė lįsti žmonių kaulai.
Tuomet archeologai aptiko 258 mirusiųjų palaikų ir jų fragmentų, taip pat įvairių epochų monetų, žiedų, peilių.
Bendruomenės „Senamiestietis“ rūpesčiu šie palaikai iškilmingai perlaidoti kitoje Venslaviškio gatvės vietoje. Ten pat ir toliau laidojami vykdant archeologinius tyrinėjimus atkasami senųjų panevėžiečių palaikai, kai nėra nustatyta, kokiai religinei bendruomenei mirusieji priklausė.
Protėvių amžino poilsio vieta virtęs žemės lopinėlis Venslaviškio gatvėje pripažintas valstybės saugomu.
Visgi tai nesutrukdė pernai jo perleisti į verslo rankas.
Atgimimo teks palaukti
Jau seniai uždaryto lopšelio-darželio Venslaviškio gatvėje viename pastato korpuse įsikūrę teismo medicinos ekspertai.
Antrasis korpusas, esantis arčiau Nevėžio upės šlaito, iki pat praėjusių metų lapkričio stovėjo tuščias ir apleistas.
Pernai rudenį Panevėžio savivaldybės paskelbtame aukcione jį įsigijo Panevėžyje registruota bendrovė „Navari“.
Už 873 kv. m statinį sumokėtas beveik 81 tūkstantis eurų.
Bendrovės „Navari“ savininkas Aleksandras Smirnovas teigė dar nežinantis, ką darys su naujuoju pirkiniu. Nors minčių turintis įvairiausių, kol kas pastatas statybininkų nesulauks.
Paklaustas, kodėl bendrovė neprižiūri išsinuomotame sklype esančių kapinaičių, įmonės vadovas teigė apie tai pirmą kartą girdintis ir pasiūlė kreiptis į kitą atsakingą asmenį.
Tačiau nurodytu telefonu atsiliepęs įmonės atstovas nuo platesnių komentarų susilaikė.
„Žemė yra valstybinė, tad žolę turėtų nupjauti kažkas iš Savivaldybės. Tai turėtų būti viešasis interesas. Susisieksime su Savivaldybe ir išsiaiškinsime, kam iš tiesų priklauso prižiūrėti tas kapinaites“, – pažadėjo bendrovės atstovas.
Aiškinsis paveldosaugininkai
Kaip atsitiko, kad į verslo rankas perėjo ir palaikų palaidojimo vieta, kuri pripažinta valstybės saugojamu objektu, negalėjo atsakyti ir paveldosaugininkai.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistė Loreta Paškevičienė pasiūlė kreiptis į Kultūros paveldo departamentą, kuris ir turėjo išduoti leidimus parduoti bei eksploatuoti šį žemės sklypą su palaidojimo vieta.
„Kadangi tai valstybės saugomas objektas, reikėjo gauti Kultūros paveldo departamento leidimus. Pirkimo–pardavimo sandoriuose turėjo būti įtrauktos visos sąlygos ir tvarka, kaip turi būti prižiūrimas toks sklypas“, – sakė L. Paškevičienė. Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio padalinio vedėjas Arūnas Giraitis teigė šiuo metu negalintis pakomentuoti situacijos, tam turintis surinkti išsamesnę informaciją.
Jam pasirodė kiek keista, kad Panevėžio savivaldybės specialistai patys nekomentuoja situacijos, nes aukcione pastatą ir žemės sklypą su kapinaitėmis pardavinėjo ne departamentas, o būtent Savivaldybė.
„Kad kažką detaliau būtų galima komentuoti, turime išsiaiškinti visą situaciją. Kol kas dar sunku atsakyti, kokių priemonių imsimės“, – per kelias dienas surinkti visą informaciją pažadėjo A. Giraitis.