Dar sovietmečiu gatvėse pastatytos „kolektyvinės“ pašto dėžutės taip ir liko riogsoti. Lietuvos paštas šio palikimo kratosi, esą tai pačių gyventojų turtas ir šie patys privalo juo pasirūpinti. Gyventojai gūžčioja pečiais – jiems nesuprantama, kaip ant valstybinės žemės stovinčios pašto dėžutės, priklausiusios Lietuvos paštui, staiga tapo jų nuosavybe. Savivaldybė taip pat duria pirštu į Lietuvos paštą – nugriauti svetimo turto ji irgi neturinti teisės.
Sublokuotos pašto dėžutės kadaise buvo pastatytos tam, kad Lietuvos pašto darbuotojams nereikėtų vaikščioti prie kiekvieno namo. Taip buvo patogu paštininkams, prie tokios tvarkos įprato ir gyventojai. Tačiau prieš dvejus metus visi sulaukė raginimo įsirengti individualias pašto dėžutes prie namų. Nenorėdami likti be laiškų ir spaudos, žmonės suskubo pildyti nurodymą. Dabar korespondenciją paštininkai nešioja kulniuodami nuo vieno namo iki kito, nors senųjų pašto dėžučių niekas ir neišardė.
Gėda dėl monstrų
Naujamiesčio g. gyvenanti panevėžietė piktinosi, jog baisios, netvarkingos sublokuotos pašto dėžutės tapo tikra gatvės ir miesto piktžaizde – apsilaupiusios, apgriuvusios gadina bendrą estetinį vaizdą. Negana to, jos nuolat masina ir vandalus – ne kartą pašto dėžutės buvo išverstos ar į jas primėtyta petardų.
„Vasarą turėjau svečių iš užsienio, tai net gėda pasidarė, nes taip ir nesugebėjau paaiškinti, kodėl savo funkcijos jau seniai neatliekantys geležiniai monstrai vis dar čia riogso. Argi taip sunku pervažiuoti per miestą ir nukabinti tas dėžes. Jas pridavus į metalo laužą dar ir pinigėlių būtų galima gauti. Kodėl apsileidusiems gyventojams grasinama baudomis, o Lietuvos paštas patenka į neliečiamųjų kategoriją“, – piktinosi moteris.
Jos teigimu, gyventojai tarpusavyje jau kalbėjosi, kaip patys galėtų šią problemą lengvai išspręsti, bet nedrįsta kišti rankų prie svetimo turto.
„Nors pašto dėžutėmis naudojosi gyventojai, bet jas pastatė Lietuvos paštas, tad tik jis ir gali jomis pasirūpinti. O kas jeigu už savavališkai nukabintą pašto dėžutę sulauksime baudos?“ – baiminosi panevėžietė.
Kratosi turto
Lietuvos paštas kratosi bet kokių sąsajų su miestuose ir kaimuose likusiomis bendro naudojimo pašto dėžutėmis. Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovės Vaidos Budrienės teigimu, į Lietuvos pašto turto apskaitą tokios sublokuotos dėžutės nėra įtrauktos, taigi, jos nėra pašto nuosavybė. Tiesa, patikslinus, kad dabar monstrais virtę pašto dėžučių blokai statyti dar sovietmečiu ir tikrai ne pačių žmonių, V. Budrienė žadėjo daugiau informacijos paieškoti archyvuose.
„Kas šias dėžutes pastatė, duomenų neturime. Teks pasigilinti archyvinėje medžiagoje. Tai labai seni laikai, bet kartais būna ir stebuklų“, – sakė V. Budrienė.
Anot jos, prieš porą metų gyventojų buvo prašoma įsirengti individualias pašto dėžutes tik dėl to, kad jie gautų visą spaudą ir laiškus, mat dažniausia priežastis, kodėl adresatų nepasiekdavo korespondencija, buvo netvarkingos ir nerakinamos pašto dėžutės.
„Lietuvos paštas neprieštarauja, kad senosios pašto dėžutės būtų išardytos. Teko bendrauti su kitų savivaldybių atstovais, tai jie patys pasirūpino tų dėžučių išardymu. Kodėl to nėra Panevėžyje, negaliu atsakyti. Iš Panevėžio savivaldybės nesame sulaukę jokio oficialaus rašto ar prašymo nuimti senas ir nebenaudojamas dėžutes“, – teigė V. Budrienė.
Lauks gyventojų prašymų
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas tvirtino, kad senos pašto dėžutės yra Lietuvos pašto nuosavybė, tad jie teisiškai negalintys jų ardyti, nepaisant, kad šios pastatytos valdiškoje žemėje.
„Jau prieš dvejus metus, kai atsirado reikalavimas kiekvienam įsirengti atskirą pašto dėžutę prie namų, bendros dėžutės turėjo būti pašalintos, bet kodėl Lietuvos paštas to iki šiol nepadarė, negaliu atsakyti“, – kalbėjo D. Linkonas.
Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigė, kad iki šiol gyventojai dėl senų pašto dėžučių išardymo nesikreipė. Lietuvos pašto įstatyme įtvirtinta, kad gaunamų laiškų dėžutes įsirengia patys gavėjai, tad, logiškai vertinant, ir senosios kolektyvinės pašto dėžutės turėtų būti žmonių nuosavybė.
„Šiomis pašto dėžutėmis naudojosi gyventojai, o paštas tik teikia paslaugas – pristato korespondenciją į tas dėžutes. Suprantu, kad gyventojams įsirengus individualias dėžutes, bendrosios liko bešeimininkės. Čia ir kyla problema. Kai yra bešeimininkis turtas, yra tam tikros procedūros, kaip jį paimti valstybės žinion, bet šiuo atveju kalbame apie mažareikšmį kilnojamąjį turtą. Jo susitvarkyti negalime niekam nurodyti, nes jis stovi valstybinėje žemėje ir neturi šeimininko“, – kalbėjo D. Svirelienė.
Ji svarsto, kad galbūt senosios pašto dėžutės, kurios kažkada buvo statytos Lietuvos pašto, tapo bevertės ir buvo nurašytos, tačiau jas pamiršta surinkti. Savivaldybė teisinasi taip pat neturinti tam pajėgumų, mat vis dar yra gyventojų, kurie jomis naudojasi.
„Mes neturime galimybių važiuoti per visą miestą ir ieškoti, kam priklauso šios pašto dėžutės, ar jomis dar kas nors naudojasi. Bet jeigu kreipsis žmonės ir prašys jas išardyti, galvosime, kaip spręsti šią problemą“, – patikino D. Svirelienė.