Nors Panevėžio autobusų parkas vėliau šią klaidą ištaisė, įtarimų dėl neskaidrumo šešėlis krito ant įmonės vadovų galvų.
Kaip pasakojo Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Ina Urbonavičienė, Keleivinio transporto organizavimo komisija, pradėjusi gilintis į augančius Autobusų parko nuostolius, paprašė pateikti finansines ataskaitas. Tuomet ir paaiškėjo įdomių dalykų. Labiausiai į akis krito tai, kad tik šių metų pradžioje baigtas statyti Autobusų parko administracinis pastatas po penkiolikos metų bus visiškai bevertis, nors net senų renovuojamų namų garantinis laikotarpis – 25-eri metai. O ir naujutėlaičiams autobusams, pirktiems už Europos Sąjungos lėšas, garantija suteikta tik penkeriems metams.
„Kodėl buvo pasirinktas toks trumpas laikotarpis, paaiškinimo taip ir nesulaukėme, tik buvo pasakyta, kad tai buvusio direktoriaus Rimanto Petukausko palikimas. Klaida dabar ištaisyta, nurodyta, kad pastatas visiškai nusidėvės po 40-ies metų, bet mes svarstome, ar šio laikotarpio dar nereikėtų ilginti. Mat kuo trumpesnis nusidėvėjimo laikas, tuo daugiau dotacijų turi skirti iš biudžeto Savivaldybė“, – sakė I. Urbonavičienė.
Tikrintojams užkliuvo ir itin brangus naujų „Soliaris“ autobusų remontas. Pasak specialistės, natūralu, kad autobusų remontas reikalauja investicijų, tačiau taip sutapo, kad per vieną mėnesį net dviem naujiems autobusams buvo keistos dvi tokios pat gana brangios detalės, tai mėnesio sąskaitą už remontą padidino net 8 tūkst. eurų. Kiek iš tiesų kas mėnesį atsieina autobusų remontas, specialistė atskleisti negalėjo, motyvuodama, kad tai konfidenciali Autobusų parko informacija.
Nesiskiria nuo kitų didmiesčių
Vien per praėjusius metus Savivaldybė iš biudžeto Autobusų parkui skyrė beveik 2 mln. eurų dotacijų – apmokėti už lengvatinius bilietus ir nuostolingus maršrutus. Per metus net pusantro milijono keleivių pirko lengvatinius bilietus. Pasak I. Urbonavičienės, išanalizavus viešojo transporto sistemos finansavimą kituose didmiesčiuose, paaiškėjo, kad Panevėžyje situacija nedaug kuo skiriasi. Taip yra todėl, kad didžioji dalis besinaudojančiųjų viešuoju transportu – gaunantieji lengvatas. Ypač populiarus yra dienos bilietas bei mėnesiniai vardiniai bilietai, kurie yra kompensuojami 80 proc.
„Jeigu miesto tikslas, kad kuo daugiau žmonių važiuotų viešuoju transportu, tą rodiklį mes labai gerai vykdome. Žmogų, kuris turi savo transportą, privilioti važiuoti viešuoju labai sudėtinga, nors Panevėžyje viešojo transporto bilietai vieni pigiausių, todėl turime tokią situaciją“, – kalbėjo I. Urbonavičienė.
Jos teigimu, labai panaši situacija yra ir Šiauliuose. Nors Saulės mieste gerokai didesnis maršrutų skaičius, daugiau keleivių, besinaudojančių lengvatomis, ir kiek brangesni bilietai, procentine išraiška dotacijos yra labai panašios.
„Gyventojų mažėja, tad ir kasmet apie 2 proc. mažėja besinaudojančiųjų miesto autobusais. Kokia yra reali situacija, pamatysime tik įvedus elektroninio bilieto sistemą“, – teigė I. Urbonavičienė.
Keleivių antplūdis
Tiesa, žvelgiant į Panevėžio autobusų parko pateiktus skaičius, atrodo, kad Aukštaitijos sostinėje gyventojų ne mažėja, o net daugėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį, palyginti su šių metų birželiu, keleivių skaičius išaugo net 8,2 proc., t. y. 43 375 keleiviais, o pajamos iš keleivių sumažėjo 44 Eur. Liepą taip pat buvo fiksuotas 1,3 proc. augimas – keleivių srautas išaugo 6 500. Iš kur tokie keleivių šuoliai ir kodėl panevėžiečiai masiškai pirko vienos dienos bilietus, o sodininkai aktyviai važinėjo tik 2017 metų birželį, vis dar gaubia paslapties šydas.
„Kodėl toks šuolis, galime tik spėlioti. Galbūt tam įtakos turėjo gegužę atsiradęs vienos dienos bilietas, jį įsigijusieji gali tą dieną keliauti neribotą skaičių kelionių. O gal vasaros pradžioje ir sodininkai dažniau važinėjo“, – svarsto specialistė.
Šiemet Savivaldybės biudžete nuostoliams kompensuoti buvo numatyta 260 tūkst. Eur, tačiau rugsėjo viduryje ši suma jau buvo išnaudota, tad teko ieškoti papildomų pinigų. Anot I. Urbonavičienės, kad viešasis transportas būtų patrauklus ir patogus ir jį galima būtų koreguoti pagal gyventojų bei įmonių poreikius, reikalingos nemažos išlaidos.
„Yra du būdai – arba didinti bilietų kainą, arba kompensuoti iš Savivaldybės biudžeto patiriamus nuostolius. Mūsų tikslas – kad žmonės gautų kokybišką paslaugą už minimalią kainą. Bilietai tiek pat kainuoja jau šešerius metus, tad patiriamas sąnaudas tenka dengti iš miesto biudžeto“, – aiškino I. Urbonavičienė.
Laukiama elektroninio bilieto
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna įsitikinęs, kad Autobusų parko vadovų siekis sumažinti naujo pastato eksploatavimo laiką galbūt yra vienas iš būdų susimažinti kas mėnesį patiriamas išlaidas.
„Nors įstatymas nedraudžia nusistatyti tokį trumpą laikotarpį, tačiau nauji pastatai, tuo labiau kad jie nėra laikini, negali taip trumpai tarnauti. Gal kažkas taip norėjo turėti laisvų pinigų, juk po penkiolikos metų už tas sukauptas lėšas išeitų naujas pastatas. O kokie tikrieji sumetimai, gali atsakyti tik įstaigos vadovas“, – sakė T. Jukna.
Jo akimis, gerokai išpūstos ir autobusų remonto kainos. T. Jukna pats domėjosi, kiek gali kainuoti naujų autobusų remontas ir detalės. Labiausiai užkliuvo, kad per mėnesį net dviem naujiems autobusams buvo keistos tos pačios detalės, nors galbūt būtų pakakę jas restauruoti ar kitaip sutvarkyti.
„Prašėme pateikti serviso, kur buvo tvarkomi nauji autobusai, ataskaitą, bet iki šiol jos nemačiau. Nežinau, gal čia sutapimas, kad iš karto sugedo du nauji autobusai ir prireikė pirkti itin brangias detales, kurių nebuvo galima restauruoti“, – vis dar neaišku pavaduotojui.
Daug neaiškumų kelia ir pastaraisiais mėnesiais išaugęs keleivių, kurie gauna lengvatas, srautas. Iš kur tokios sąnaudos, taip pat kol kas nėra gauta atsakymų.
„Deja, įrankių, kurie padėtų visa tai sukontroliuoti, neturime, belieka pasitikėti įmone. Tikimės, kad įvedus elektroninio bilieto sistemą galėsime matyti ne tik keleivių srautus, bet ir planuoti autobusų maršrutus, užtikrinti kokybiškesnes paslaugas“, – mano T. Jukna.
Įvedus elektroninį bilietą, turėtų būti aiškiau ir su finansais. Pokyčiai bus tokie, kad vežėjams dotacijų neliks – bus mokama tik už nuvažiuotus kilometrus. Žinoma, jeigu bilietų pardavimo kaina nepadengs kilometro kainos, pridėti teks iš miesto biudžeto. Tačiau galbūt bus galima koreguoti nuostolingus maršrutus.
Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys teigė, kad visa apskaita yra vedama pagal galiojančius teisės aktus. Tiesa, jie yra rekomendacinio pobūdžio, tad po Savivaldybės pastabų Autobusų parko administracinio pastato eksploatacijos laikas buvo pratęstas daugiau nei du kartus ilgesniam laikotarpiui.
„Čia labai daug dedamųjų, tad reikėtų viską detalizuoti. O autobusų remonto išlaidų mes negalime niekaip paveikti. Autobusus dažniausiai remontuoja patyrę mūsų specialistai, bet pačios detalės yra perkamos viešųjų pirkimų konkursuose pagal mažiausią kainą. Nereikėtų lyginti, kai keičiama tik lemputė ir kai prireikia naujo kompresoriaus, kuris kainuoja kelis tūkstančius eurų. Visa tai yra užfiksuota dokumentuose“, – aiškino A. Gražys.