Iš J. Miltinio gimnazijos teritorijos pavogto šios mokyklos simbolio – skulptūros „Paukštė“ – varinio fragmento ieškota daugiau nei dvi savaites. Skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurta mergaitės statulėlė susigrąžinta tik po anonimo skambučio pareigūnams. Kaip „Sekundei“ sakė Panevėžio apskrities policijos komisariato atstovas spaudai Tadas Martinaitis, skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurtas darbas buvo čia pat, mieste. Bet detalizuoti jo radimo vietos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, nenustatyti šio nusikaltimo įtariamieji, policija nesutinka. Taigi ar meno kūrinys iš vario galėjo nukeliauti į metalo supirktuvę, taip pat neatskleidžiama. Tačiau tokių vagysčių esą pasitaiko.
„Negalime teigti, kad metalo vagystės pastaruoju metu suaktyvėjo. Bet jų kartais būna, – panašias nusikalstamas veikas trumpai pakomentavo Panevėžio apskrities policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas. – Tokie ilgapirščiai nusitaiko į negyvenamąsias sodybas – iš ten nurenkamos krosnių detalės, puodai, kiti metaliniai padargai.“
Taip pat, pasak aukšto pareigūno, nuo vagišių nukenčia apleisti automobiliai.
Nebeturi atliekų
Prisistatyti nenorėjęs vienos Panevėžio metalo supirktuvės vadovas „Sekundei“ tvirtino, kad kilus įtarimų dėl kliento atnešto daikto visada pranešama policijai. Todėl vagys savo grobio oficialiems supirkėjams neparduoda, jie neva uždarbiauja nelegaliuose garažiukuose.
„Mes turime sutartį su policija ir visada su jais bendradarbiaujame“, – teigė pašnekovas.
Ir išvis, anot jo, metalo supirkimo verslas šiuo metu išgyvena sąstingį. Kainos esą jau kelinti metai stovėjo vietoje, o pastaruoju metu net ir krito. Todėl ir metalo sulaukiama vis mažiau. Kiek dažniau supirktuvėse apsilanko automobilius išmontuojantys pardavėjai.
Kartais ši įmonė sulaukia ir itin keistų krovinių. Vienas pensininkas, pasak supirkėjo, atvilko visą maišą iš drabužių išardytų užtrauktukų. Kai kurie net kaupia senus metalinius konservavimo dangtelius.
„Spalvotųjų metalų gyvenamojoje žmonių aplinkoje nebėra tiek daug, kaip senais laikais. Sovietmečiu kiemai būdavo pilni visokių metalo atliekų, o dabar gyventojai jau išsivalę ir kaupti nebeturi daug galimybių“, – pasakojo supirkėjas.
Bronza, švinas – reti radiniai
Už toną juodųjų metalų, pasak kalbinto verslininko, dabar mokama apie 175 eurus. Sunku pasakyti, kiek uždirbo maišą užtrauktukų atgabenęs pardavėjas, bet prie pensijos tikriausiai pavyko šiek tiek prisidurti.
Metalo skardos toną supirkėjai vertina maždaug 135 eurais. Į šį laužą eina išnarstytų automobilių kėbulo dalys.
Seni ar sugadinti mašinų ratlankiai keliauja į aliuminio laužą. Už tokias atliekas supirktuvėje mokama nuo 30 iki 70 euro centų. Kaina priklauso nuo aliuminio grynumo.
Daugiau galima užsidirbti iš vario, jo kilogramas kainuoja apie 3 eurus. Tačiau, pasak kalbinto metalo supirktuvės vadovo, varinių, kaip ir bronzinių – vertų 1,90 euro už kilogramą, – atliekų dabar atnešama labai mažai.
„Bronzinės žvakidės, santechnikoje naudojamos detalės, variniai indai, – vardijo supirkėjas. – Bet tokių atliekų pasitaiko retai. Kas tokių daiktų beturi?“
Beveik nebeatnešama švino laužo. Jo jei randama, tai dažniau žiemą, kai keičiami akumuliatoriai.
Pasak verslininko, supirktuvėse pagyvėjimas labiau juntamas pavasarį, kai žmonės tvarkosi kiemus, garažus, lauk meta nereikalingus daiktus. Be to, metų galas supirkėjams ne toks darbingas ir dėl Aplinkos apsaugos departamento apribojimų. Nustatytas tam tikras kiekis metalų, kurį kiekviena įmonė gali per metus nupirkti pagal savo licenciją.
„Pirmąjį metų pusmetį dirbame daugiau, antrąjį – mažiau, nes negalime viršyti mums leidžiamo supirkti metalo kiekio. Tad šiuo metu mūsų veikla dar menkesnė“, – teigė supirkėjas.