Istorinėje Panevėžio dalyje, P. Puzino gatvėje ant 11-uoju numeriu pažymėto pastato kabo net dvi memorialinės lentos, neleidžiančios praeiviams pamiršti čia gyvenusių ryškių asmenybių. Viena žymi, jog šiame name veikė garsaus, 1941-aisiais sovietų žvėriškumus įamžinusio Panevėžio fotografo Jono Žitkaus fotoateljė. Kita byloja, jog jame kurį laiką gyveno poetė Salomėja Nėris, poemos apie Staliną autorė.
Šis istorinis paradoksas neliko panevėžiečių nepastebėtas. Dar pernai rugsėjį į „Sekundę“ kreipėsi vietos gyventojai, stebėdamiesi, kad Panevėžyje lieka įamžintas S. Nėries atminimas, nors Seimo sudaryta Desovietizacijos komisija savivaldybes ragina pervadinti šalyje šios poetės vardu pavadintas gatves.
„Visur sakoma, kad reikia pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus, vyksta ginčai dėl to, tačiau Panevėžyje kone centre tebekaba lenta su poetės bareljefu ir užrašu, primenančiu, kad tarpukariu porą metų ji čia gyveno. Akis gal taip nekliūtų, jei nebūtų žinomas ir tame name gyvenusio J. Žitkaus likimas“, – tąkart piktinosi „Sekundės“ skaitytoja. Tarpukariu šioje gatvėje namus pasistatęs ir fotoateljė įkūręs J. Žitkus 1941-aisiais įamžino sovietų nusikaltimus ir per antrąją okupaciją už tai skaudžiai nukentėjo – kalėjo Sibire. S. Nėries biografijoje – kitoks santykis su sovietais. 1940 metų vasarą poetė lankėsi Maskvoje su Lietuvos delegacija, kuri prašė Sovietų Aukščiausiąją Tarybą priimti Lietuvą į Tarybų Sąjungą.