Po rekonstrukcijos lauks remonto
Prieš kiek daugiau nei trejus metus į Moigių pastatų, kuriuose įsikūręs muziejus, komplekso rekonstrukciją buvo investuota per 1,2 mln. eurų, tačiau stogas tąkart liko nepaliestas.
Tad dabar lėšų bus ieškoma iš Savivaldybės avarinio fondo.
Kaip teigė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, nors rekonstrukcija baigta tik 2020 metais, dabar verkiant reikia tvarkyti stogą.
Buvo suremontuotas pirmojo Moigių namo vidus, įrengtos modernios ekspozicijų erdvės. Trečiasis avarinės būklės muziejaus pastatas atnaujintas išsaugant jo, kaip kultūros paveldo objekto, vertingąsias savybes, jame įrengtas edukacinis centras.
„Buvo nustatyti tam tikri kriterijai, ką galima finansuoti. Iš esmės jie buvo nukreipti į ekspozicijas, o ne į pastato rekonstrukciją. Pagal šį projektą nebuvo galima keisti nei langų, nei durų, nei tvarkyti stogo, šiltinti pastatų ar renovuoti šilumos punkto“, – aiškino A. Astramskas.
Pasak direktoriaus, investicijų reikia stogui keisti, šilumos punktui atnaujinti, pamatams šiltinti, kiemeliui sutvarkyti.
Dalis šių remonto darbų, anot vadovo, dar gali palaukti, bet stogą keisti būtina kuo greičiau. Mat lyjant šlampa jo konstrukcijos.
„Stogas vis pašlampa. Vasarą, kai siautė nemažos liūtys, jau statėme kibirus. Mūsų vyrai šiek tiek palopė stogą, užtepė kažkokios priemonės, kad kuo mažiau prasiskverbtų vanduo, bet patys suprantame, kad be remonto geriau nebus“, – sako muziejaus direktorius.
Garsina Panevėžį
Dėl kiauro stogo jau keletą metų saugyklose guli ir lankytojams neprieinama unikali viena didžiausių šalyje egzotiškų drugelių ir vabzdžių kolekcija.
Pastarąjį kartą ją muziejuje buvo galima apžiūrėti 2018-aisiais, prieš uždarant pastatą rekonstrukcijai.
„Kolekcija savo eilės laukia saugyklose. Negalime jos eksponuoti, nes kaskart gausiau lyjant tektų slėpti“, – teigė A. Astramskas.
Nors po rekonstrukcijos muziejus praturtėjo – yra naujų ekspozicijų, tačiau nemaža dalis lankytojų, pasak direktoriaus, užsukę teiraujasi, kada gi pagaliau galės apžiūrėti įspūdinguosius drugelius ir vabzdžius, kuriuos dar tarpukariu surinko Panevėžio lenkų gimnazijos mokytojas Valerijonas Straševičius.
Pedagogui pavyko nupirkti ar išsimainyti daugiau nei 1200 įvairių vabzdžių rūšių – iš viso kolekcijoje yra per 6,5 tūkstančio egzotiškų drugelių ir vabzdžių: nuo įvairiausių raštų, spalvų ar peršviečiamais sparnais drugelių iki Lietuvoje jau išnykusių mėlynųjų bičių ar tokių retenybių kaip kaukolėtasis sfinksas – drugelis, galintis skristi 50 kilometrų per valandą greičiu. Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą tai kolekcijai V. Straševičius išleido 10 tūkstančių litų, tais laikais ši suma buvo didžiulė.
„Kone kiekvieną savaitę sulaukiame lankytojų skundų, kad, va, atvedžiau anūką, bet nėra ką jam parodyti. Dažnas šią kolekciją matęs vaikystėje ar jaunystėje, o dabar nori parodyti ir vaikams ar anūkams. Ji visuomet buvo mūsų muziejaus išskirtinumas“, – pasakoja A. Astramskas.
Direktorius tikisi, kad unikalią kolekciją nebeilgai teks laikyti saugykloje.
Jau yra parengtas techninis projektas stogo rekonstrukcijai ir pamatų izoliacijai. Šio projekto vertė – per 200 tūkst. eurų.
„Kad ir kaip būtų, bet stogas viso pastato galva. Šią savaitę esu numatęs eiti į Savivaldybę kalbėti šiuo klausimu. Labai tikimės, kad šiemet pavyktų sutvarkyti stogą. O jį sutvarkius drugelių kolekcija galėtų grįžti į ekspozicines erdves“, – sako A. Astramskas.
Ne viskas iš karto
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna sutinka, kad muziejaus varvančio stogo problemą būtina spręsti kuo greičiau. Kadangi jo būklė avarinė, lėšų bus galima paimti iš tokiems atvejams numatyto Savivaldybės avarinio fondo.
„Lopyti ten nebėra ko, reikia tvarkyti iš esmės. Lėšų tikriausiai bus skirta iš avarinio fondo, bet tada bus galima atlikti ne visus suplanuotus darbus. Pagal techninį projektą numatyta ir daugiau darbų, bet šiuo atveju bus galima tvarkyti tik stogą“, – teigė T. Jukna.
Pasak administracijos direktoriaus, kitus darbus kaip pamatų šiltinimas ar šilumos punkto rekonstrukcija bus galima atlikti kitu etapu, ieškant tam reikalingų lėšų iš kitų šaltinių.
„Iš Savivaldybės biudžeto lėšų visiems darbams tikriausiai nebus galima skirti, todėl bandysime teikti paraišką, galbūt pavyks gauti lėšų iš europinių projektų, kad būtų galima atlikti daugiau darbų“, – sakė T. Jukna.