Pirmasis toks vyks jau sausį, o pradinė pirties pastato Panevėžio centre, Ukmergės gatvėje, pardavimo kaina – beveik 146 tūkst. eurų. Kol apie aukcioną nėra viešai paskelbta, kiek tokia Savivaldybės siūloma prekė galėtų būti įdomi potencialiems pirkėjams?
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, bendrovės Panevėžio pirties akcijų paketą apsispręsta parduoti dar praėjusių metų lapkritį, tačiau metus užtruko pasirengimas – reikėjo ir Vyriausybės nutarimo įmonę įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, ir kitų veiksmų. Pasak J. Petrauskės, naujiesiems savininkams reikalavimo toliau teikti pirties paslaugą nebus – nenorima apriboti verslui galimybių imtis planuojamos veiklos. Beje, pagal šalyje galiojančius teisės aktus iki 2014 metų buvo privatizuojamos ir akcijos, ir nekilnojamasis turtas, o dabar – tik akcijos. Tad pats pastatas, privatizavus objektą, liks ne naujųjų bendrovės akcininkų, bet įmonės nuosavybe.
Savivaldybė motyvuoja, jog sprendimą parduoti miesto pirtį lėmė kelios priežastys.
Esminis argumentas – daugelį metų besitęsusi nuostolinga jos veikla.
Tiesa, įmonė per pastaruosius ketvertą metų nuostolius buvo gerokai sumažinusi ir 2016-aisiais jie siekė 13,3 tūkst. Eur, visgi Savivaldybės atliko audito išvados bendrovei buvo negailestingos: esant tokioms tendencijoms, pirties laukia bankrotas.
Menko ir pirties klientų gretos: 2015 m. joje turškėsi 16294-i pirties mėgėjai, o 2016 m. – 15722. Iš jų 17 proc. – socialiai remtinieji, už kurių pėrimąsi pirtyje sumokėjo Savivaldybė.
Praėjusių metų rudenį socialiai remtinų žmonių prausimosi paslaugą perkėlus į specialiai tam įrengtas patalpas miesto poliklinikoje Nemuno gatvėje, pirtis neteko ne tik lankytojų, bet, svarbiausia, ir Savivaldybės dotacijų.
Lankytojų mažėjo
Įmonės Panevėžio pirties buhalterės Onos Striogienės teigimu, šiemet lankytojų – mėgėjų pasivanoti pirtyje – srautas sumažėjo. Jos nuomone, viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie privatizavimą, žmonėms susidarė įspūdis, kad pirtis nebedirba. Lankytojų mažėjimą nulėmė ir socialiai remtinų klientų, kurių maudynes bendrovei dotavo Savivaldybė, netektis. Tokių klientų, užtikrinusių įmonei nuolatines pajamas, pirtis sulaukdavo 250–300 per mėnesį.
Be to, miesto pirčiai tenka konkuruoti ir su rajonu – ten ši paslauga gerokai pigesnė. Miesto Savivaldybei pavaldžioje pirtyje valanda kainuoja 6 eurus, o rajone – per pusę mažiau.
Panevėžio pirties lankytojų skaičių ypač sumažino ir karšta vasara, tačiau šiuo metu per mėnesį jų sulaukiama apie 900. Beje, pirtis klientus priima du kartus per savaitę – penktadienį ir šeštadienį.
„Prieš šventes laukiame sugrįžtančio jaunimo, jis visada apsilanko“, – prognozuoja O. Striogienė.
Pirtyje dirba aštuoni darbuotojai, dauguma jų įdarbinti ne visu etatu, o pusė darbuotojų – pensinio amžiaus. Anot buhalterės, jei naujieji bendrovės savininkai nuspręstų netęsti dabartinės veiklos, žmonės netiki, kad pavyktų greitai rasti kitą pragyvenimo šaltinį.
Tačiau kad pirtis toliau gyvuotų, pasak O. Striogienės, reikia nemenkų investicijų 1966-aisiais statytam ir lig šiol kapitalinio remonto nemačiusiam pastatui sutvarkyti.
Darbuotojos nuomone, net padarius remontą bei tęsiant tą pačią veiklą, reikėtų gerai pamąstyti, kaip paslaugą padaryti patrauklesnę.
Rezervo nebesukaupia
Panevėžio pirties veikla jau daug metų Savivaldybei neša nuostolius. Nors pirtyje yra laisvų patalpų, tačiau, pasak buhalterės, jų neįmanoma išnuomoti dėl kiauro stogo. O šio remontui nepavyko sukaupti pakankamai pinigų. Vasarą nuostolius išaugina tai, kad pirtis net mėnesį nedirba, o darbuotojams privalu sumokėti atostoginius, valstybei – mokesčius. Anksčiau bendrovė dar įstengdavo tam sukaupti rezervą, tačiau pernai buvo pirmieji metai, kai to nepavyko padaryti. Be to, išlaidas dar labiau išaugino pasikeitęs įstatymas, įpareigojęs už dirbančiuosius ne visu etatu „Sodrai“ sumokėti kaip už triūsiančius kasdien po 8 val.
Gruodis – bene sėkmingiausias mėnuo pirčiai. Bendrovė skaičiuoja praėjusią savaitę jau uždirbusi 1500 eurų ir esant tokiai tendencijai tikisi sumažinti nuostolius.
Buhalterės teigimu, geri mėnesiai pirties veiklai ir sausis – balandis.
Darbuotoja pastebi ir savotišką paradoksą: kuo mažiau žmonių apsilanko, tuo daugiau vandens sunaudojama – tuomet mėgstama ilgiau praustis.