„Iš pradžių to ąžuolo net nesimatė, bet tvarkydamas aplinką tiesiog atsitrenkiau kakta į dar nematyto dydžio kamieną tarp krūmų ir šabakštynų. Pasikviečiau artimuosius, išmatavome ąžuolo apimtį – prie šaknų 9,60 metro“, – pasakojo panevėžietis.
M. Bilkis internete aptiko, kad pagal tokią pačią metodiką matuojamas ir Stelmužės ąžuolas, o jo apimtis 13 metrų ir jam apglėbti reikia aštuonių devynių vyrų.
„Ar nebus tai antras pagal storumą medis Lietuvoje?“ – svarsto Kakūnų kaimo ūkininkas.
M. Bilkio ūkio kaimynystėje augantis ąžuolas atrodo stiprus, visiškai nematyti nudžiūvusių šakų, atrodo, kad jis nepažeistas nei ilgo amžiaus, nei ligų.
Visgi panevėžietis apie tokį įspūdingą radinį niekam nepranešė.
„Sekundės“ žurnalistams prie Kakūnų ąžuolo šaknų pavyko išmatuoti maždaug 9,60 metro kamieno apimtį. Aukščiau kamienas siaurėja iki 6 metrų, nes medis labai žemai šakojasi į dvi dalis.
Nežinomas senolis
„Sekundei“ apie Kakūnų ąžuolą papasakojus Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus specialistei Sigitai Biveinienei, ši prisipažino pirmą kartą girdinti apie tokį medį – jo niekada nebuvo Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše.
„Labai smagu, jei toks ąžuolas iš tiesų auga, norėtume apie jį surinkti daugiau informacijos, kad galėtume perduoti Valstybės saugomų teritorijų tarnybai (VSTT). Ši pildo ir tvirtina gamtos paveldo objektų sąrašą“, – teigė specialistė.
Anot jos, galioja tam tikra tvarka, pagal kurią medis ir kiti gamtos objektai paskelbiami paveldo dalimi. Pirmiausia reikia išsiaiškinti žemės, kur auga ąžuolas, savininką. Tada privalomas pastarojo sutikimas medį įtraukti į saugomųjų sąrašą.
„Būna ir taip, kad objektas tikrai vertas būti tame sąraše, bet savininkas nesutinka, ir tenka nuleisti rankas“, – paaiškino S. Biveinienė.
Gavus reikalingus sutikimus, rengiama dokumentacija ir galiausiai priimamas sprendimas plėsti gamtos paveldo sąrašą. Tai, pasak S. Biveinienės, nėra sudėtingas procesas.
„Turime pateikti informaciją, kodėl objektas vertas įtraukti į paveldą, identifikuoti jo tikslias koordinates. Aišku, būtina tiksliai išmatuoti ir suvesti duomenis į informacines bazes. Vėliau, palaiminus VSTT, rūpinamės galimybe tokias vietas parodyti lankytojams: statomi nukreipiamieji ženklai, informacinės lentelės“, – aiškino rajono Savivaldybės darbuotoja.
Rajonas turi ką saugoti
Panevėžio rajone yra 15 valstybės saugomų gamtos objektų: 7 geologiniai (akmenys, atodangos, įgriuvos), 7 botaniniai (medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai) ir 1 hidrologinis (šaltinis). Šis sąrašas rajone pastarąjį kartą atnaujintas prieš kelerius metus, kai į jį įtraukti Bučių, Naujamiesčio, Naudvario ąžuolai.
„Šiuos medžius įtraukėme, kai buvo specialiai renkama nauja informacija apie saugotinus medžius Lietuvoje. Kartais tai įvertinti gana sunku. Antai 2016-aisiais gamtos paveldu paskelbtas Naujamiestyje augantis ąžuolas kai kam nekelia jokio įspūdžio, bet urbanizuotoje teritorijoje jo dydis iš tiesų neeilinis“, – teigia S. Biveinienė.
Anot jos, medžio kamieno apimtį, pagal VSTT reikalavimus, geriausia matuoti 1,30 metro aukštyje.
Panevėžio rajoną taip pat garsina Rapolo, Banionių, Nauradų akmuo, Daniliškio dvaro parko alėja ir kiti saugomi gamtos objektai.
Sudomino ekspertus
Kakūnų ąžuolo dydis nustebino ir pačią VSTT. Šios tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė panoro susisiekti su M. Bilkiu ir sužinoti daugiau apie jo rastą medį.
„Paprastai medžių apimtis matuojama 1,3 metro aukštyje. Jeigu ąžuolas tikrai 9,60 metro apimties, tai išties įspūdinga ir galėtų būti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Turėtų nuvažiuoti mūsų specialistai ir įvertinti šį ąžuolą“, – patikino D. Rakauskaitė.
Praėjusiais metais ši tarnyba organizavo 25 įspūdingiausių Lietuvos medžių konkursą. Jie išsiskiria ne tik amžiumi, storumu, bet ir forma, traukia akį.
Apie 1500 metų skaičiuojančio jau sunkios būklės Stelmužės ąžuolo kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje siekia 9,75 m, o prie šaknų – 13 m. Jis saugomu paskelbtas 1960 metais.
Panašių matmenų ąžuolai, VSTT duomenimis, gali skaičiuoti 500–600 metų.
Taigi tikėtina, kad ir Panevėžio rajono Kakūnų kaimo žaliasis senolis tikrai matė šiose vietose virusias 1863 m. sukilimo kovas. Ant siauro žvyrkelio, šalia kelio Kupiškis–Panevėžys, pakeliui link medžio tuos istorinius įvykius ženklina paminklinis akmuo, skirtas Zigmo Sierakausko ir kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamų būrių mūšiams atminti.