Deja, daugelyje nedidelių miestelių vaistinėse dirba tik vaistininkų padėjėjai, todėl vidurvasarį jiems tektų atsisveikinti su darbu, o vietos gyventojams – su vaistine. Tokių vaistinių, kuriose dirba farmakotechnikai, yra ir Panevėžio rajone. Vienos vaistinės priklauso Baltijos vaistinių grupei (BVG), kitos – „Camelia“ arba „Benu“ vaistinių tinklui.
Galėtų padėti Seimas
Padėtį galėtų išgelbėti, jei Seimas leistų dalyje vaistinių farmakotechnikams dirbti savarankiškai. Pasiūlymą pateikė Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė.
Jie mano, kad tose vaistinėse, kurios yra vienintelės miestelyje ar gyvenvietėje, net ir nesant vaistininko galėtų dirbti farmakotechnikas, kvalifikaciją įgijęs iki 2006 metų. Tačiau Seimas su pasiūlymu nesutiko ir pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.
Nesirenka studijų
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė aiškino, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų.
„Visuomenei senstant ir vis didėjant gyventojų poreikiui, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų arčiau namų ir greičiau prieinamos, vaistininkų ateityje dar labiau trūks. Be to, kiekvienais metais pastebime, kad studentų, pabaigusių vaistininkų studijas, ateina į darbo rinką mažiau nei vaistininkų, kurie išeina į užtarnautą pensiją. Taip pat šių metų liepos mėnesį įsigalioja naujas reguliavimas, pagal kurį nuo šios vasaros farmakotechnikai galės dirbti vaistinėje tik tuomet, jei fiziškai atitinkamoje vaistinėje yra ir vaistininkas“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Išlyginamųjų studijų nebėra
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės, būtina ieškoti sprendimų, kurie leistų ir toliau dirbti vaistinėms, kuriose šiuo metu dirba farmakotechnikai, per nuotolį prižiūrimi vaistininkų.
„Reikalinga didinti valstybės finansuojamus vaistininkystės studijų krepšelius, nes tik tokiu būdu įmanoma paskatinti jaunus žmones rinktis šias studijas. Jos yra labai kompleksinės, specialistų parengimas reikalauja daug akademinių investicijų, o valstybės finansuojamų vietų yra labai nedaug“, – pastebėjo K. Nemaniūtė-Gagė ir pridūrė, kad anksčiau buvusios farmakotechnikams išlyginamosios studijos nebėra organizuojamos.
„Deja, asociacijos žiniomis, išlyginamosios studijos farmakotechnikams nebėra organizuojamos nė viename Lietuvos universitete. Dalis farmakotechnikų turėjo galimybę persikvalifikuoti, prie jų studijų finansiškai prisidėjo ir vaistinės. Tačiau šiuo metu, kiek esame gavę informacijos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei universitetų, tokios išlyginamosios studijos nebevyksta ir nėra planuojamos organizuoti ateityje“, – informavo asociacijos vadovė.
Skatina farmakotechnikus studijuoti
UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė suskaičiavo, kiek „Camelia“ vaistinių yra Panevėžio mieste ir rajone.
„Panevėžio mieste veikia vienuolika „Camelia“ vaistinių, o Panevėžio rajone – viena. Kol kas negalime pasakyti, ar bus uždarytos vaistinės, priklausančios bendrovei „Nemuno vaistinė“. Tačiau Farmacijos įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo liepos 1 dienos, gerokai pakoreguos vaistinių darbą. Farmakotechnikas, vaistinėje dirbęs daugybę metų vienas, staiga nuo metų vidurio nebegalės dirbti be vaistininko“, – kalbėjo A. Budrikienė ir pristatė, kokių priemonių imtasi spręsti problemą.
„Siekdami šio įstatymo pataisas integruoti sklandžiai ir be didelių pakitimų, skatinome farmakotechnikus siekti dar vieno aukštojo išsilavinimo – vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinančio diplomo. Visiems „Camelia“ vaistinių tinklo darbuotojams, kurie pasirinko šį kelią – siekti papildomo diplomo, finansavome studijas“, – sakė UAB „Nemuno vaistinės“ vadovė.
Gali tekti uždaryti vaistinę
Pasiteiravus, ar bus sudarytas planas, kad nebūtų uždarytos mažuose miesteliuose esančios vaistinės, A. Budrikienė paaiškino:
„Šis įstatymo pakeitimas sudarys tokią situaciją, kad tokiose vaistinėse, kuriose trūks specialistų, reikės perorganizuoti darbą: suplanuoti vaistininkų darbą taip, kad visomis vaistinės darbo valandomis farmakotechnikai dirbtų tik su vaistininko priežiūra. Kai kuriose vaistinėse šis pokyčių įgyvendinimas gali ir nepavykti, todėl jas gali tekti uždaryti arba sutrumpinti jų darbo laiką. Be to, esame svarstę šio įstatymo švelninimo aplinkybes – kaip išeitį matytume vaistininkų konsultacijas, teikiamas farmakotechnikams, nuotoliniu būdu.“
Vaistinę uždarys
„Benu“ vaistinių tinklo Panevėžio regiono vadovė Gita Gudžiūnienė pasakojo, kad jų tinklui Panevėžio rajone priklauso dvi vaistinės.
„Viena vaistinė yra Ramygaloje, o kita – Raguvoje. Vaistinę Raguvoje, atėjus laikui, tektų uždaryti – ten dirba vaistininko padėjėja. Ramygaloje dirba vaistininkė, kuri važinėja iš Panevėžio, todėl ši vaistinė nebus uždaryta. Vargu, ar pavyktų rasti vaistininką, kuris važinėtų į Raguvą, nes mieste vaistininkų atlygis dvigubai didesnis nei rajone. Be to, dar tenka pridėti važinėjimo išlaidas, tuomet vaistinė tampa nerentabili“, – aiškino regiono vadovė ir teigė, kad bandys Raguvos vaistinės likimą spręsti.
Įstatymas ne pats geriausias faramkotechnikams
Neilgai trukus, nuo liepos 1 dienos, Lietuvoje gali tekti uždaryti per 170 vaistinių, nes Seimas nenusiteikęs leisti vaistininkų padėjėjams, vadinamiesiems farmakotechnikams, dalyje vaistinių dirbti savarankiškai ilgiau nei iki 2023-ųjų liepos. Nors Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantys konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė bandė inicijuoti pataisą ir siūlė, kad nesant vaistininko galėtų dirbti farmakotechnikas, tokią kvalifikaciją įgijęs iki 2006 metų, o jį prižiūrėtų vaistininkas ryšio priemonėmis. Tačiau Seimas nepriėmė svarstyti tokių pataisų.
Kalbamės su Panevėžyje veikiančios „Juro“ vaistinės savininku Juru Kirkumi ir aiškinamės ar toks įstatymas tinkamas, ar nenukentės mažų miestelių gyventojai, kai jų gyvinamoje vietoje neliks vaistinių.
„Pagal priimtą nutarimą, kuris nėra pats geriausias vaistininkų padėjėjams – faranmkotechnikams, užsidarys tos vaistinės, kuriose nedirba vaistininkas, o yra tik vaistininko padėjėjas. Anksčiau vaistininko padėjėjas galėjo dirbti vienas, o nuo liepos mėnesio situacija keičiasi – vaistinėje būtinai turės dirbti ir vaistininkas. Sudėtinga komentuoti ir visiškai neaišku, kaip spręsti šią problemą.
Beje, teko girdėti, kad lyg ir atidės minėto nutarimo įsigaliojimą. Tačiau tai problemos neišspręs, nes anksčiau ar vėliau įstatymas įsigalios. Mažosioms vaistinėms gali tekti ieškoti vaistininkų, kurie sutiktų dirbti rajone veikiančiose vaistinėse. Tačiau pakviestam vaistininkui tektų mokėti didesnį darbo užmokestį, bet, kaip taisyklė, mažose vaistinėse gaunamos pajamos nėra didelės.
Jeigu bus mokamas padidintas darbo užmokestis, vaistinė neišsilaikys ir dirbs nuostolingai. Dar vienas sprendimų variantas – rajono miesteliuose steigti ambulatorijas, kuriose galima pardavinėti vaistus“.