Upių pakrančių sodyboms kone kiekvienas pavasaris kaip loterija: patvins tiek, kad ir namuose teks avėti guminius, ar gamta pasigailės? Jau kelinti metai dėl gresiančio potvynio galvas sopa ir rajono ekologams. Itin lietingą 2017-ųjų rudenį smarkiai ištvinus Nevėžiui, vanduo pradėjo graužtis po bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ dumblo saugyklos pylimais.
Pavojus, kad pylimas neišlaikys pavasarinio vandens, ir šiemet niekur neišnyko, tačiau grėsmei suvaldyti pagaliau imamasi veiksmų: kiek pagerėjus orams, pagaliau bus pradėti Nevėžio kranto sutvirtinimo darbai.
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės civilinės saugos vyriausiojo specialisto Aivaro Valantiejaus, kol kas upė nėra tiek patvinusi, kad keltų tiesioginį pavojų pylimui. Tačiau situacija vis dar nedžiugina. Net po to, kai 2017 metų rudenį specialiai valyta upės vaga, nupjauti medžiai, atlikti visi reikiami tyrimai, iki 2018-ųjų pavasario Nevėžis vis tiek sugebėjo pasiglemžti dar kone metrą kranto. Specialistai tuomet prognozavo, jog iki pavojingos akimirkos, kai vanduo prasigrauš iki pylimo, teliko metai dveji. Taigi realiai šis sezonas greičiausiai paskutinis, kai spręsti problemą dar ne per vėlu.
A. Valantiejaus teigimu, šiuo metu Nevėžio pakrantės tvarkymo darbų projektas jau derinamas. Baigus jį derinti ir pagerėjus orams, bus pradėti realūs tvarkymo darbai.
Planuojama krantą atkurti beveik tokį, koks buvo 2010 metais, sutvirtinant jį žvyru, akmenimis, kitomis medžiagomis. Rangovas šiam darbui konkurso būdu jau parinktas.
„Ką padaryti, aišku – tik reikia baigti derinti popierius“, – sako specialistas.
Lėšų tvarkymo darbams skyrė Aplinkos ministerija. Dotacija – daugiau nei 287,5 tūkst. eurų. Dokumentų tvarkymą apmokės rajono Savivaldybė.
Tikisi, jog maksimali riba jau pasiekta
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus „Sekundei“ patvirtino, kad visose šalies upėse vandens lygis jau yra pakilęs. Tačiau didesnio pakilimo esą jau nebelaukiama, nes laukuose beveik neliko sniego.
„Toks aukštas vandens lygis pasilaikys dar kelias dienas, – teigė J. Šimkus. – Tačiau vėliau turėtų kristi, nes nebėra iš ko jam labai kilti.“
Tiesa, Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjo vertinimu, Panevėžio krašte vandens lygiui dar gali turėti įtakos „Ekrano“ užtvanka – nėra aišku, kiek vandens bus paleista iš jos.
Įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorė Viktorija Juodikienė sako, kad „Ekrano“ užtvanka stebima net ir savaitgalį bei pagal poreikį pakeliama – ir taip jau kelinta savaitė.
„Nesvarbu, kad pliusinės temperatūros tada dar nebuvo, tačiau vanduo jau judėjo ir prieš tai, – patikino direktorė. – Ruošiantis tam, kad vis tiek bus staigus patvinimas, vandenį pradėjome nuleidinėti prieš porą savaičių.“
Iki galo užtvankos atidaryti kol kas dar neteko.
J. Šimkaus manymu, per artimiausias dienas keliais centimetrais dar gali kilti vandens lygis Lėvens upėje.
„Bet ledai jau išėję, sangrūdų neturėtų būti. Iš principo galima sakyti, kad upėse pasiektas maksimalus vandens lygis ir per savaitę jis po truputį mažės“, – prognozavo specialistas.
J. Šimkaus teigimu, šiemet situacija pavasarėjant palanki tuo, kad nėra įšalo ir sniege susikaupęs vanduo tirpdamas ne tik subėga į vandens telkinius, upes, bet ir susigeria į laukus. Jei rudenį žemė būtų įmirkusi ir įšalusi, būtų sudėtingiau – upės labiau tvintų.
„Pakilimas ženklus, bet didesnių tvinimų neturėtų būti – beveik visur jie jau eina į pabaigą“, – guodė.
J. Šimkaus žiniomis, antradienį ir trečiadienį žadama lietaus, bet lyti turėtų daugiau vakariniuose rajonuose. O Šiaurės Lietuvoje jei iš dangaus kas ir kris, įtakos vandens lygiui nelabai turės.