Kapinių prižiūrėtojas neslepia, jog skundai dėl automobilių suniokotų kapų toli gražu nėra retenybė. Tik nuostolių dėl išvartytų bortelių ar net išjudintų pamatų dažniausiai nėra kam atlyginti.
Kad ne tik vagys sudarko kapus, jau ne kartą pati įsitikino panevėžietė Zinaida Janilionienė.
Bet kartą per savaitę į Ramygalos gatvėje esančias Kristaus Karaliaus kapines lankyti šeimos kapvietės nuvažiuojanti panevėžietė ketvirtadienį neteko amo.
Penkių šeimos narių kapo kampas, pasak Z. Janilionienės, pervažiuotas taip, kad net išjudinti pamatai.
„Matyt, važiuota prieš lietų, nes provėžų nebebuvo matyti. Gal lietus suplūkė. Kapą apžiūrėjęs sūnus sako, kad tikrai ne su lengvąja važiuota. Čia turėjo būti sunkesnė mašina“, – mano panevėžietė.
Savotiška, kad vienas iš palaidotų šiame kape pats sovietmečiu dirbo paminklų dirbtuvėse.
Sudarkytas kapas ne retenybė
Tai nebe pirmas kartas, kai Z. Janilionienė artimųjų kapą randą sudarkytą. Prieš metus mašinai užvažiavus ant bortelio numesta akmeninė plokštė. Kapvietės savininkai tąkart patys ją priklijavo ir dar greta kapo įbetonavo metalinį stulpelį, kad vairuotojai iš tolo matytų, kur važiuoti. Dabar ant stulpelio nevažiuota – sukta tiesiai per kapo kampą. Zinaida guodžiasi, kad bent jau nedidelis antkapis liko nenuverstas.
Panevėžietė nespėjo pasidomėti, kiek kainuos kapvietės pamato rekonstrukcija. Anot jos, pernai vien borteliui sutvarkyti meistrai užsiprašė 200 eurų.
Ji spėja, jog siaurame take sunkiasvore mašina prasibrauti veikiausiai bandė meistrai, važiavę tvarkyti kokio kito kapo. Tiesa, pasidairiusi aplinkui nepamatė, kad kur aplinkui būtų pasidarbavę statybininkai.
„Šiukšlių konteineriai pastatyti už tvoros, dideli šiukšliavežiai nebevažinėja po kapines. Daugiausia važiuoja statybininkai. Normalus žmogus negalėjo šitaip padaryti. Gal kartais girti važiavo? Sargas gi iš paskos jiems nevaikščios, mes irgi nesėdėsim mėnesių mėnesiais prie kapo budėdami, kad kas neužvažiuotų“, – piktinosi Zinaida.
Panevėžietės nuomone, už kapinių priežiūrą atsakingai Savivaldybei derėtų svarstyti, kaip apsaugoti kapines nuo tokių ratuotų vandalų. Anot jos, tokie atvejai nebėra pavieniai. Netoliese esantis kitas kapas nuo tako atskirtas ne dviem įbetonuotais metaliniais stulpeliais, bet pravažiuodama mašina pernai net ir juos nuvertė.
Z. Janilionienė svarsto, jog vertėtų į kapines nebeleisti važiuoti sunkiasvoriam transportui.
„O mums savąjį rudą stulpelį prie kapo teks nudažyti kokia ryškia spalva, gal kitąkart pamatys“, – mano panevėžietė.
Tvarkė želdinius
Kristaus Karaliaus kapinių administratorius Alfridas Krivickas skaičiuoja pastaruoju metu, per patį kapų tvarkymo darbymetį, per dieną registruojantis iki 20 automobilių, įvažiuojančių į kapines. Anot jo, važiuoja ne tik lengvosiomis su priekabomis. Ir didelių gabaritų mašinomis vežamas betonas, smėlis, žvyras.
O praėjusią ir šią savaitę po Ramygalos g. kapines važinėjosi ir Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ želdinių tvarkytojų transportas.
Administratoriaus teigimu, įmonės darbuotojai praėjusią savaitę kapinėse pjovė medžius, šios savaitės pradžioje išvežė šakas.
Pravažiuoti sudėtinga
Vis dėlto nustatyti tikruosius kaltininkus, regis, nėra paprasta. Nuvažinėto kapo savininkams administratorius siūlo kreiptis į policiją. A. Krivickas sako pareigūnams pateiksiantis į kapines važiavusių transporto priemonių registracijos žurnalą, tačiau pats nesiimsiantis tardyti vairuotojų.
„Vairuotojai instruktuojami, kad atsako už kapinėse sugadintą turtą, bet kaip jie elgiasi – pačių atsakomybė ir sąžinės reikalas. Kontroliuoti, kas, kur ir kaip važiavo, neturime laiko“, – aiškino administratorius.
A. Krivickas pripažįsta, jog automobilių apgadinti kapai – įsisenėjusi problema. Tokie atvejai ne tokia jau retenybė. Administratorius sako matantis tik vieną išeitį – platinti takus kapinėse. Tačiau, anot jo, net tokia rekonstrukcija negarantuotų ramybės prie takų esantiems kapams.
„Dabar takai tokie, kad kai kuriose vietose didesnei technikai pravažiuoti nekliudant kapviečių beveik neįmanoma. Bet taką išplatinus net iki kapviečių tvorelių, didesnė mašina vis tiek kampuose neišsisuktų. Siauri takai – ne tik senų kapinių problema. Netgi Šilaičiuose, kur jie platesni, pasitaiko atvejų, kai sunkusis transportas padaro žalos“, – sako A. Krivickas.
Aiškinsis, kas nutiko
Bendrovės „Panevėžio gatvės“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Šaučiuvėnas patvirtino įmonės darbuotojus kapinėse tvarkius želdynus.
Ar siaurame take neišsitekusi technika užvažiavo ant kapo ir jį sugadino, pavaduotojas pažadėjo išsiaiškinti.
„Mums reikia medžius tvarkyti, tam ir automobilinį bokštelį naudojame. Bet tikrai dabar negaliu pasakyti, ar dėl mūsų kaltės kapas sugadintas“, – sako R. Šaučiuvėnas.
Darosi ankšta
Už Panevėžio kapinių priežiūrą atsakinga Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Simona Mickutė patvirtino, kad platinti kapinėse takus nėra galimybių tiesiog dėl vietos stokos.
Aukštaitijos sostinė pastaraisiais metais priversta ieškoti būdų kapinių plėtrai. Panevėžyje mažėjant gyventojų, ankšta darosi mirusiųjų žemėje.
Ramygalos g. esančiose Kristaus Karaliaus kapinėse, pasak S. Mickutės, naujiems kapams laisvų vietų nebėra – laidoti leidžiama tik šeimos kapvietėse.
Visiškai užpildytos ir Šilaičių kapinės.
Kapinėms plėsti Savivaldybė yra įsigijusi apie 10 ha žemės rajono teritorijoje šalia esamų Pašilių kapinių. Pirmajame etape, beveik 2 ha žemės sklype buvo įrengta apie 660 kapaviečių. Iš jų šiuo metu laisvų likę apie 400. Antruoju etapu Pašilių kapinės prasiplės dar 2–3 ha, o trečiuoju – dar kita tiek.
Vietos mirusiesiems stokojantis Panevėžys imasi statyti antrąjį kolumbariumą. Praėjus vos penkmečiui nuo pirmojo pastatymo, jame jau baigiamos pildyti paskutinės vietos. Iš 424 keturviečių nišų laisvų liko tik 153.