Marijonų mikrorajone gyvenanti Asta grožėjosi Nevėžiu plaukiančiu bebru.
Praėjusią savaitę vaikštinėjant A. Jakšto gatvės krantine, jos dėmesį patraukė kažką įdėmiai upėje stebintys praeiviai. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad Nevėžio viduriu plaukė bebras. Iki tol šiuos gyvūnėlius mačiusi tik atokesnėse vietose, panevėžietė stebisi, kad šie nebebijo pasirodyti ir žmonių gausiai lankomame centre.
„Tai rodo, kad Panevėžys nėra vien pramoninis miestas, gyvename apsupti gamtos“, – sako Asta.
Plukių gatvėje gyvenanti Vita bebrus netoli namų tekančiame Nevėžyje stebi jau daug metų. Tokia kaimynystė moterį piktina: bebrai ne tik graužia medžius, bet ir pakrantėje prirausė urvų.
Anot jos, per juos nuo Plukių gatvės pusės jau sunku ir prieiti prie upės. Panevėžietės teigimu, ten, kur parko lankytojų mažiau – bebrų išvysi ne tik vandenyje, bet ir ant kranto.
„Teritorija nuo Nemuno gatvės iki Savitiškio gatvės tilto virtusi tikru bebrų draustiniu“, – sako Vita.
Jos teigimu, vakarais dažnai nuo Nemuno gatvės tilto praeiviai stebi upe plaukiančius aštriadančius. Jų galima išvysti ir kitoje miesto pusėje – Skaistakalnio parke. Panevėžio savivaldybė neseniai sulaukė gyventojų prašymo aptverti medžius nuo bebrų dantų apsaugančiu tinklu.
Atsilygino už aptvertus medžius
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė, ekologė Rūta Taučikienė tikina, kad po gyventojų skundo patikrinta visa Nevėžio pakrantė Kultūros ir poilsio parke. Aptiktas tik vienas bebrų pagraužtas medis. Savivaldybė jį planuoja aptverti.
„Aptversi vieną medį, bebras pradės graužti kitą. Prieš sprendžiant, kurį aptverti, reikia labai gerai įvertinti, ar geriau leisti nusigraužti jau pradėtą, ar jį išsaugoti, bet tada nukentės kiti medžiai“, – teigė ekologė.
Aptverti vien pakrantės medžius, anot specialistės, būtų netikslinga, mat tuomet bebrai trauks ieškoti medienos ir ėdesio gilyn į parką. O tinklais apsupti visus didelio parko medžius, anot R. Taučikienės, būtų nerealu.
Savivaldybė jau buvo aptvėrusi didelius medžius Parko gatvės gale, netoli miškų urėdijos. Pasipiktinę žvėreliai nušniojo mažesnius krūmus.
Sugavo tris
Pasak R. Taučikienės, Panevėžyje bebrai įsikūrę abiejuose vaizdinguose parkuose – Skaistakalnyje bei Kultūros ir poilsio parke. Šie žvėreliai pamėgę ir melioracijos griovį šalia Pelkių gatvės, taip pat įsikūrę ir Žagienio upelyje.
„Bebrai užtvenkė Žagienio upelį, vanduo sėmė net gerokai nutolusią Kėdainių gatvės pralaidą“, – pasakojo ekologė.
Anot jos, bebras toks gyvūnas, kad surenčia užtvanką, žmonės ją išardo, o jis vėl skuba atstatyti. Pernai Panevėžio savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą leidimo gaudyti šiuos žvėrelius spąstais. Medžiotojas sugavo tris bebrus. Specialistai neabejoja, kad bebrų mieste gerokai daugiau.
Savivaldybė vėl rengiasi prašyti leidimo juos gaudyti.
Masinės problemos nemato
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas laikinai einančio Mariaus Kazlausko teigimu, nors leidimų gaudyti bebrus prašo visos apskrities savivaldybės, kol kas šių žvėrelių eibės nėra masinė problema.
Anot jo, bebrai Panevėžyje gyvena jau labai seniai, nes Nevėžis – gamtinė upė, medžiais apaugusiomis pakrantėmis.
„Mes, žmonės, atėjome į gamtą gyventi, o ne gyvūnai pas mus“, – primena M. Kazlauskas.