Išskirtiniai metai
Specialistai prognozuoja, kad jei nieko nebus imamasi suvaldyti kačių populiacijai, pavasarį situacija bus dar baisesnė.
Panevėžio gyvūnų globos draugija jau praėjusios savaitės pabaigoje išsiuntė „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonei raštą, kad jos surenkamų benamių kačių nepriims. Pasak draugijos vadovės Rūtos Liberienės, prieglauda jau perpildyta. Paskutinį kartą, kai katės skaičiuotos, jų prieglaudoje glaudėsi 60, vėliau jų dar sulaukta.
Tokio kačių antplūdžio, pasak R. Liberienės, nėra buvę per visus prieglaudos gyvavimo metus. Jų dabar pilna ir kitose šalies prieglaudose.
„Jei pas mus būdavo perpildyta, kates paimdavo „Puma“, dar kažkas. Dabar niekas. Visur perpildyta. Tragedija“, – sako prieglaudos Kaimiškyje vadovė.
Jos teigimu, sunku pasakyti, kodėl šie metai tokie išskirtiniai. R. Liberienė spėja, kad galbūt dėl pandemijos mažiau žmonių sterilizavo savo augintines.
„Katė pagimdžiusi gali vėl pastoti. Vaikai dar tik paauginti, o jau vėl gimdo. Kačiukams 5–6 mėnesiai ir jau jie dauginasi. Iš vienos katės per metus galima sulaukti 31 naujos katės“, – sako draugijos vadovė.
Pasak jos, daugiausia kačių atvežta iš beglobius gyvūnus sugaunančios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“, tačiau kačiukų randama ir dėžėse, maišuose prie prieglaudos vartų. R. Liberienės teigimu, benamių kačių netrūksta nei mieste, nei kaime, tačiau bene daugiausia jų kolektyviniuose soduose.
„Garantuoju, kad miestiečiai nuveža į sodus ir jas paleidžia. Iš ten sulaukiame daugiausia skambučių. Kiekvieną dieną po 3–5 skambučius“, – stveriasi už galvos R. Liberienė.
Katės nepopuliarios
Katėms surasti naujus namus, o juolab greitai – didelė problema. Pasak R. Liberienės, jos ir taip nėra labai pageidaujamos.
„Šunis kartais ir tris, ir penkis per dieną paima, o skelbimų apie dovanojamus kačiukus visur pilna“, – sako gyvūnų globėja.
Praėjusį savaitgalį per prieglaudoje surengtą atvirų durų dieną tepaimtos dvi katės, antradienį – dar viena. Be to, į prieglaudą patekusios murklės ne iš karto atiduodamas naujiems šeimininkams – čia jos kurį laiką stebimos dėl ligų.
„Begalybė kačių serga: grybelis, ausų erkutės, leukemija, imunodeficitas, kačių maras. Gydome ir gydome. Kiekvieną dieną – vaistų leidimas, lašinimas, nosies valymas. Veterinarams išleidžiamos didžiulės sumos“, – sako R. Liberienė.
Atvežtos sergančios katės laikomos narvuose atskirai. Tik išgydytoms ieškoma naujų namų. Kai kurios pagijusios katės, tarkime, po kojos operacijos, taip ir lieka prieglaudoje, nes daugelis pageidauja gražių, jaunų, sveikų augintinių.
Paslaugos užkimštos
Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovo Sigito Vainausko teigimu, gavus Panevėžio gyvūnų globos draugijos laišką laikinai sustabdytas paslaugos teikimas – beglobės katės nebegaudomos. Anot S. Vainausko, per jo darbo praktiką toks atvejis pirmas.
Į šios įmonės darbuotojų rankas pakliuvę gyvūnai privalo būti karantinuojami 14 dienų.
Šiuo metu čia gyvena dvi katės, kurių karantinas baigsis artimiausiomis dienomis, tačiau joms teks pasilikti ilgiau. S. Vainauskas pasakoja skambinęs į ne vieną gyvūnų globos organizaciją, tačiau nė viena negali priimti naujų globotinių – visos perpildytos.
„Situacija šiandien labai prasta. Nežinau, kada ji išsispręs“, – pripažįsta S. Vainauskas.
Savivaldybės neturi atsakymų
Kaip suvaldyti kačių populiaciją, sprendimo priverstos ieškoti savivaldybės. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis sako žinantis problemą, tačiau kol kas neturi atsakymo, kaip ją spręsti.
Benamiams gyvūnams gaudyti rajono biudžete kasmet numatoma apie 10 tūkst. eurų, bet panaudojama maždaug apie 5–7 tūkst Eur.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Vilija Gylienė kol kas irgi negali pasakyti, kas bus daroma – gyvūnų globėjų raštas gautas visai neseniai.
„Pas mus sugaunamų kačių nepadaugėjo – net mažiau nei pernai. Per devynis šių metų mėnesius Savivaldybės įmonė sugavo 51 katę, pernai per tą patį laiką – 59“, – miesto viešose erdvėse pagaunamas benames skaičiuoja V. Gylienė.
Panevėžio savivaldybė turi specialią programą, susijusią su benamiais gyvūnais. Administracijos direktoriaus įsakymu gali būti patvirtinta kačių šėrimo vieta, kur jos jos negaudomos. Tačiau tokių daugiabučių bendrijų, kurių gyventojai kreipėsi dėl šėryklų, tebuvo vos dvi. Specialistė svarsto, jog
žinant vietas, kur katės renkasi, galbūt būtų galima organizuoti jų sterilizavimą.
Išeitis – sterilizavimas
R. Liberienės manymu, išaugusią kačių populiaciją suvaldyti padėtų masinė sterilizacija. Tokia operacija Panevėžyje kainuoja apie 30–40 eurų.
Nei Panevėžio miesto, nei rajono savivaldybės sterilizavimo programų, pasak prieglaudos vadovės, neorganizuoja.
Rožyno veterinarijos klinikos veterinarijos gydytojo Povilo Liekio nuomone, problema kilo ne dėl to, jog nebūtų kreipiamasi į veterinarus. Anot jo, panevėžiečiai atneša sterilizuoti nemažai kačių. Veterinarijos gydytojas svarsto, jog tiesiog šiuo metu jau prisidauginę labai daug kačių ir pribrendo benamių murklių sterilizavimo akcijų būtinybė.
„Dabar kačių jau daug, o pavasarį bus dar daugiau. Tai ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos problema ir ji pradeda darytis labai opi. Kiek kalbuosi su kolegomis kituose miestuose, reikalai rimti“, – sako P. Liekis.
Veterinaro manymu, reikėtų ir savivaldybių iniciatyvos sprendžiant problemą, nes vieni entuziastai, tik iš aukų besiverčiančios prieglaudos situacijos nesuvaldys.