Kirų išmatomis gausiai nutaškytus automobilius valantys gyventojai baiminasi, ar neteks ateityje miestui kariauti ne tik su varnomis, bet dar ir su triukšmadariais kirais. Specialistai ramina: taip neturėtų nutikti.
Gyvenantieji Panevėžio centre, Senvagės ir Nevėžio upės pašonėje, stebisi niekada kirų čia tiek daug nematę kaip šįmet.
Panevėžietė Asta pasakoja ryte J. Basanavičiaus gatvėje laukusi autobuso, kai orą perskrodė triukšmas – paukščių klyksmas. Susidomėjusi pradėjo dairytis ir išvydo kelių dešimčių kirų pulką. Jie skraidė aplink netoliese esančius daugiabučius, tūpė ant jų stogų, klykavo, o keli tiesiog ore susipešė.
„Kirai kėlė tikrai nemenką triukšmą. Tolėliau mačiau ir kelias kuosas, bet jos akivaizdžiai vengė kirų. Girdėjau, kad kirai miestuose jau ir peri“, – pasakojo „Sekundei“ paskambinusi Asta.
J. Basanavičiaus g. 3-iojo daugiabučio gyventojai Birutei tokia gausybė šių paukščių mieste taip pat kelia nuostabą.
Jai jau ne kartą teko valyti šių paukščių gausiai apdergtą automobilį.
„Pačiame Panevėžio centre gyvenu jau kelerius metus, tačiau daugiabučio kieme dar niekada nemačiau tokios gausybės kirų. Anksčiau jų pasirodydavo vienas kitas, o šiemet atskrenda koks trisdešimt. Senvagėje taip pat jų pulkai“, – suskaičiavo Birutė.
Centro sanitarai
Kranto gatvės gyventojo Laimučio Vasilevičiaus buto langai į Senvagę, tad kirų jis prisipažįsta šįmet užtektinai prisižiūrintis.
„Jie ne dėl to, kad yra bjauraus charakterio, suskrido į Panevėžį, o dėl to, kad čia randa kur maitintis“, – konstatuoja panevėžietis.
Jis pastebėjo, kad kirai, kaip ir varnos, paprastai sukiojasi prie atvirų šiukšlių konteinerių.
„Centre, matyt, visi turtingi – meta lauk maistą dideliais kiekiais, o kirai – tvarkdariai, sanitarai“, – sako L. Vasilevičius.
Gausėjančius kirų pulkus pastebi ir Aldonos gatvės gyventojai.
„Vienais metais buvo viena pora, kitais metais – jau dvi, trys. Kaip ir gandrai, taip ir kirai, sugrįžta čia kasmet. Jei langas praviras, kai pradeda rėkauti rytais, jautiesi kaip prie jūros. Įdomu, kodėl jų padaugėjo?“ – svarsto Aldonos g. daugiabutyje gyvenantis Paulius.
Užsuko laikinai
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė, ekologė Rūta Taučikienė mano, jog gyventojus jau gąsdinantis kirų antplūdis mieste – laikinas. Pasak jos, kirai čia pasirodo migruodami, apsistoja kokiam mėnesiui, vėliau traukia tolyn, link jūros.
„Kiekvienais metais kovo pabaigoje – balandžio mėnesį ir Panevėžyje matyti daug kirų“, – teigia R. Taučikienė.
Anot jos, viena ar dvi poros pasilieka perėti per visą vasarą miesto centre netoli Savivaldybės. Pasak R. Taučikienės, šie paukščiai miestui neturėtų tapti problema, mat jiems reikia didesnio vandens telkinio. Senvagė kirams mažoka.
Tačiau šie paukščiai neabejingi ir šiukšlių konteinerių turiniui, tad nenorint sulaukti tokių triukšmingų kaimynų, konteinerius verčiau uždaryti.
Pamėgo stogus
Ornitologas Marius Karlonas sako galintis nuraminti: po 2–3 savaičių kirų antplūdis baigsis.
Anot specialisto, šiuo metu vyksta kasmetinė masinė migracija į šiaurę, kur peri didžioji dalis europinės kirų populiacijos.
„Milijonai Pietų, Vakarų Europoje, Didžiojoje Britanijoje žiemojančių kirų kasmet kovo pabaigoje–balandį migruoja per mūsų šalį į Šiaurę – Rusiją, Skandinaviją. Jie apsistoja ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sako ornitologas.
Dažniausiai šie paukščiai nutupia prie vandens telkinių, balų, bet matomi ir netipinėse vietovėse – miestuose, arimuose. Dalis kirų nedidelėmis kolonijomis jau ir peri miestuose. Dažniausiai tai sidabriniai kirai.
Pasak ornitologo, taip nutiko dėl to, kad žmonės sunaikino jų natūralias gyvenimo vietas: numelioravo šlapynes, pelkes, kai kur upių salos jau gausiai lankomos žmonių ir pan.
„Paukščių rūšis, kuri per amžius čia gyveno, neteko savo buveinių, o neturėdama kur dėtis, ieško alternatyvų“, – sako jis.
Pasak M. Karlono, paprastai kirai mieste peri ant didelių pastatų stogų. Pavyzdžiui, sandėlių. Tad renkasi pramoninius rajonus.
Taip pat juos vilioja ir prekybos centrų stogai. Ornitologo teigimu, šie paukščiams primena saugią, plėšrūnams nepasiekiamą salą.
„Labai didelių kolonijų nėra niekur – vos po keliasdešimt kirų. O jų yra visuose miestuose – tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek Klaipėdoje. Panevėžys ne išimtis“, – sako ornitologas.
Naudojasi netvarka
Ornitologo teigimu, kai kurių perinčių Lietuvoje kirų rūšių mažėja, o kai kurios netgi įrašomos į Raudonąją knygą.
Ir sąvartynuose nebeliko tiek kirų, kiek jų būdavo prieš dešimt ar penkiolika metų. Žmonės tapo tvarkingesni – labiau prižiūri aplinką, atsirado daugiau uždarų šiukšlių konteinerių.
„Kirai yra sanitariniai paukščiai. Kuo daugiau aplinkui žmogaus padarytos netvarkos, tuo daugiau mes matome ir tų paukščių“, – teigia M. Karlonas.
Su varniniais paukščiais, anot specialisto, kirai nekonkuruos, mat skiriasi jų perėjimo vieta. Varniniai paukščiai renkasi medžius, kirai – saleles arba jas primenančius stogus.
Nori gamtos per televizorių
O miesto gyventojams siaubą keliančių varninių paukščių, kaip rodo statistika, mažėja.
Kovų apskaita, daryta maždaug prieš devynetą metų, atskleidė, kad šių sparnuočių sumažėjo daugiau nei du kartus, palyginus su 1990-aisiais.
„Tai – paukštis, su kuriuo gyvena lietuviai ir visa Europa tūkstančius metų. Tiesiog atėjo žmonių karta, kuri vengia gamtos, nori gyventi steriliai, nusipjauti pievutę, gyventi plastmasinėje gamtoje. Gamta gražu per televizorių, bet kieme jos nenorima. Žmonės turėtų suprasti, kad gamta ne visą laiką turi būti mums patogi. Gamtoje visi esame lygūs“, – sako ornitologas.