Prekiaus ir vaikai
Vakarų Europoje seniai populiarūs vadinamieji bagažinių turgūs, į kuriuos suvažiuojama prekiauti tiesiai iš automobilių. Įprasta tokiuose ne tik parduoti, bet ir išmainyti nebereikalingus daiktus, mat tokioje netradicinėje prekyvietėje svarbiausia ne užsidirbti, o pabendrauti.
Bagažinių turgus jau šį savaitgalį atsidarys ir Panevėžyje, šalia „Kalnapilio“ arenos.
Jį organizuojančios Panevėžio šeimų asociacijos ambasadorė Aliesia Dulevičienė pasakoja, kad
vienas iš tikslų – ir vaikus mokyti verslumo bei tvarumo.
„Jau dabar mažieji peržiūrinėja ir atrenka turgeliui savo žaislus, tėvai – išaugtus vaikų drabužius ir ko patiems nebelabai reikia“, – sako A. Dulevičienė.
Anot jos, bagažinių turgaus idėja gimė prieš Velykas.
„Pasvarstėme, kad prieš didžiąsias šventes įprasta kuopti namus, švarintis, o tada pamatai, kad namuose prisikaupė įvairiausių, gal ir ne pačių būtiniausių daiktų. Taip ir sutarėme: o kodėl jų nepasiūlius kitiems kad ir už pačią mažiausią kainą?“ – dėmesį atkreipė A. Dulevičienė.
Įsileis ne visus
Anot vienos iš organizatorių, bagažinių turgelis nėra komercinis ir skirtas ne pasipelnyti.
„Tai labiau draugiškumo, bendravimo, dalijimosi turgus“, – pabrėžė A. Dulevičienė.
Šiuo metu užsiregistravusios trys dešimtys norinčiųjų prekiauti. Į tokį turgų nepriimami maisto produktų pardavėjai, nelaukiami ir prekiaujantieji dideliais daiktais.
„Visiems sakome, kad atsivežtų parduoti visko tik tiek, kiek telpa į bagažines“, – akcentavo A. Dulevičienė.
Pasak jos, rengiantis būsimam bagažinių turgui organizacinį darbą dirba trys šeimos, o to darbo tikrai yra. Organizatoriams iškeltas ir reikalavimas užtikrinti pardavėjų bei pirkėjų saugumą. Tad turgus dėl visų saugumo bus aptvertas.
Ne verslauti, o bendrauti
Pirmasis bagažinių turgus Panevėžyje surengtas prieš šešerius metus.
Tradicinėje „Susitikime penktadienį“ šventėje toks turgelis sušurmuliavo Laisvės aikštėje, tuomet dar buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie miesto Savivaldybės.
Tąkart pasižvalgyti į prekes, sukrautas bagažinėse, susirinko dešimt pardavėjų, o pirkėjų gerokai daugiau.
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus specialistė Aušra Sipavičienė teigė, kad šis bagažinių turgus organizuotas irgi anaiptol ne verslauti, o bendrauti dalijantis daiktais ar parduodant juos už nedidelę, galbūt net visai simbolinę kainą.
„Juk tas pats daiktas, kuris vienam galbūt visai nereikalingas, kitam gali atrodyti aukso vertės. Ir kaip smagu būna tokį rasti turgelyje“, – sako A. Sipavičienė.
Anot specialistės, kultūros darbuotojai tuomet siekė parodyti iniciatyvą.
Atgaivino jaunimas
Vėliau šią idėją perėmė iniciatyvus Panevėžio jaunimas. Trys jaunuoliai vasaros savaitgaliais Birutės gatvėje, po garsiuoju raktų medžiu, rengdavo blusturgį prie uosio.
Viena iš organizatorių Ieva Zieniūtė pamena, jog prekiauta ne tik iš automobilių bagažinių – kiti pasistatydavo nešiojamus mažus staliukus, dar kiti prekes išdėliodavo tiesiai ant ištiestų ant žemės pledų.
„Prekės būdavo įvairios, bet labiausiai pirkėjus domino sendaikčiai, netgi ateidavo pasižvalgyti senienų kolekcininkai“, – pamena I. Zieniūtė.
Nors pirkti, parduoti, mainyti senų daiktų susirinkdavo nemažai ir pardavėjų, ir pirkėjų, turgelio tradicija nutrūko jam nelikus vietos Birutės gatvelėje.
Po ąžuolais
Kone prieš dešimtmetį sendaikčių turgelį po atviru dangumi Panevėžyje organizuodavo fotografas bei verslininkas Vladas Somovas. Šiltuoju metų laiku toks turgus veikdavo po ąžuolais kieme tarp Respublikos, Vasario 16-osios bei Kranto gatvių.
„Pats tuomet dirbau buvusio „buitinio“ pastate Respublikos gatvėje, norėjosi suaktyvinti tos vietos gyvenimą. Laisvės aikštėje, kiek atsimenu, jau būdavo organizuojami „Susitikime penktadienį“ renginiai, ten plūdo žmonės, o į Respublikos gatvę, tuo labiau į mūsų kiemą, nelabai kas ir ateidavo“, – pamena V. Somovas.
Panevėžio tautodailininkams jis pasiūlęs kieme, ant žolės, prekiauti savo kūriniais. Šie sutiko, o įkandin tautodailininkų į prekybą bei mainus įsitraukė ir senienų rinkėjai.
„Prekiavo ar mainėsi žmonės įvairiais senais, vertę turinčiais ženkliukais, atvirukais, senomis knygomis. Prisimenu, ir pats pirkau seną leidinį“, – pasakoja V. Somovas.
Po vieną kitą daiktą parduoti atsinešdavo studentai. Būtent jaunimas, pasak V. Somovo, į kiemelį įnešė daug gyvumo, jie grodavo gitaromis, dainuodavo.
„Už prekybą pinigų niekas nerinko, tačiau prekybininkai ėmė reikalauti stoginių, jaunimas – scenos pasirodymams ir po trejų metų veiklos turgelio veikla nutrūko. Bet žinau, kad žmonės jį prisimena. Ir prekiauti, ir pirkti, ir mainytis daiktais panevėžiečiams jame patiko“, – mano V. Somovas.