Jau nuo kitų metų rugsėjo į istoriją planuojama pasiųsti dar vieną mokinus vargiai surenkančią mokyklą. Numatoma, kad nuo 2022-ųjų rugsėjo 1-osios skambutis į klases nebekvies „Aušros“ progimnazijoje. Uždaromos mokyklos bendruomenė neslepia: toks sprendimas skaudus, tačiau sutinka, kad jis nebuvo netikėtas.
Paskutinį kartą Panevėžyje mokykla buvo uždaryta 2016-aisiais. Tais metais savo gyvavimą baigė „Nevėžio“ pagrindinė Taikos alėjoje.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, „Aušros“ uždarymas tebuvo laiko klausimas.
Ši progimnazija į reorganizacijos tinklą pakliūva jau trečią kartą. Pirmą kartą klausimas dėl mokyklos uždarymo buvo iškeltas prieš daugiau kaip trylika metų. Sumažėjus mokinių skaičiui, buvo sprendžiama sujungti tuometes „Aušros“ bei „Gabijos“ pagrindines. Tąkart neliko „Gabijos“, jos pastate įkurdinta ir iki šiol veikia Jaunimo mokykla. O prieš kiek daugiau nei penketą metų svarstyta „Aušros“ progimnaziją prijungti prie Senvagės mokyklos. Tačiau ir tąkart neliko Senvagės, o jos vaikus priėmė „Aušra“.
„Dabar bus jau trečias kartas, kai siūloma „Aušrą“ reorganizuoti. Jos situacija buvo šiek tiek geresnė po Senvagės prijungimo, bet dabar matome, kad mokyklai labai sunkiai sekasi komplektuoti naujas pirmokų klases. Pernai surinko vos vieną, šiemet – vos pusę. Jeigu mokykla nebesurenka pirmokų, tai jau didelis pavojaus signalas“, – teigė E. Kuchalskis.
Netapo traukos centru
Pasak pavaduotojo, anksčiau šioje miesto dalyje buvo gerokai per daug mokyklų: veikė „Gabija“, „Aušros“, Senvagės, V. Žemkalnio gimnazija, kitoje upės pusėje – „Nevėžio“. Visgi mikrorajonas nėra jaunas, jame daug privačių namų, tad vaikų visoms įstaigoms tiesiog neužteko.
„Net ir uždarius aplinkines mokyklas „Aušra“ netapo traukos centru pradinukams. Nors joje mokymosi rezultatai, palyginti su kitomis įstaigomis, niekuo neišsiskiriantys. Mokykla galėtų surinkti iš savo mikrorajono vaikų porą klasių, bet tėvai teikia prioritetą kitoms mokykloms. Tenka pripažinti, kad „Aušra“ neturi savo veido, traukos, kad į ją ateitų tie, kurie gali ateiti“, – teigė pavaduotojas.
Liko pusantrų metų
Pasak E. Kuchalskio, mažėjant mokinių, investuoti į mokyklos pastato atnaujinimą nėra racionalu ir ekonomiškai naudinga. Be to, išlaikyti ją pustuštę, kai visai netoli veikia V. Žemkalnio gimnazija, miestui nuostolinga, mat mokyklos ūkiu tenka pasirūpinti Savivaldybei.
„Aušros“ progimnazija nėra perspektyvi. Tik laiko klausimas, kada būtų tekę tokį sprendimą priimti. Egzistuoti kaip mokykla gali, bet tai susiję ir su brangstančiu jos išlaikymu, ir mažėjančiu mokytojų krūviu bei kitomis kompleksinėmis problemomis“, – pastebi E. Kuchalskis.
Pasak pavaduotojo, mokyklų bendruomenės jau praėjusią savaitę supažindintos su švietimo įstaigų tinklo pertvarkos projektu. Bus laukiama ir jų pasiūlymų.
Kiek žmonių po reorganizacijos netektų darbo, anot E. Kuchalskio, kol kas sunku atsakyti. Dar liko du rugsėjai – pakankamai laiko, kad pedagogai bei kitas personalas rastų kitą pragyvenimo šaltinį. Jo žiniomis, „Aušros“ progimnazijoje yra 16 aptarnaujančio personalo etatų. Nelikus mokyklos, neliktų ir jų. Tačiau dalis pedagogų su savo mokiniais po reorganizacijos persikeltų dirbti į V. Žemkalnio gimnaziją.
„Nebus taip, kad visi pereis dirbti į V. Žemkalnio gimnaziją. Pedagogai, žinodami, kas laukia mokyklos, po truputį gali ieškotis kito darbo. Tam tikrų specialybių mokytojų yra didelis trūkumas. Laiko pasiruošti tikrai yra“, – kalbėjo E. Kuchalskis.
Injekcija gimnazijai
Švietimo skyriaus pavaduotojo teigimu, buvo svarstymų „Aušros“ progimnaziją reorganizuoti jau šį rugsėjį, tačiau tam nebūtų spėta pasiruošti.
„Nežinome, ar „Aušros“ vaikai pereis būtent į V. Žemkalnio gimnaziją, bet turime sudaryti galimybę jiems mokytis savo mikrorajono mokykloje. Vienas iš siūlymų – jau nuo rugsėjo „Aušrai“ nebeleisti formuoti pirmųjų ir penktųjų klasių, kad mokykla nuaugtų natūraliai“, – pasakojo E. Kuchalskis.
Kol kas laukiama, kaip tokius siūlymus priims abi mokyklų bendruomenės. Kaip sakė pavaduotojas, projekto rengėjai mato tik skaičius, o mokyklų vadovai – už šių skaičių esančius žmones.
„Norisi, kad procesas vyktų kaip galima švelniau ir sklandžiau. Bet tam reikia, kad abi mokyklų bendruomenės būtų kaip kumštis šioje reorganizacijoje“, – teigė E. Kuchalskis.
Pastato klausimas atviras
Kas po pertvarkos būtų daroma su „Aušros“ progimnazijos pastatu ir jo teritorija, dar nėra nuspręsta. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus teigimu, kol kas švietimo tinklo pertvarka tėra tik projektas.
„Miesto Tarybai klausimą dėl švietimo tinklo pertvarkos planuojame siūlyti balandį. Kol kas vyksta diskusijos. Kiekvienas namų ūkis skaičiuoja išlaidas, tad ir miesto Savivaldybė turi vertinti, ar racionalu iš miesto biudžeto išlaikyti pustuštes mokyklas. O kas konkrečiai bus su pastatu, taip pat dar galvojama“, – sakė K. Armonavičius.
Lauktas neišvengiamumas
„Aušros“ progimnazijos direktorė Giedrė Gruzdienė sako, kad reorganizacijos planai visai bendruomenei yra skaudūs, tačiau pripažįsta, jog nebuvo netikėti. Kasmet mažėjantis mokinių skaičius vertė galvoti apie įstaigos perspektyvas. Šiais mokslo metais „Aušroje“ mokosi tik 234 vaikai. Anot direktorės, savotiškas lūžis įvyko prieš trejus metus, kai šalia esanti V. Žemkalnio gimnazija tapo ilgąja.
„Kai po susijungimo su Senvagės mokykla buvome likusi tik viena progimnazija visame mikrorajone, buvo gerai. Netoliese atsiradus ilgajai gimnazijai, mokinių pas mus pradėjo mažėti. Nors mūsų mokykloje vaikams erdvės labai palankios, o ir mažose klasėse kiekvienas sulaukia daugiau dėmesio, bet tėvų nuomonė tokia, kad vaikui pripratus prie vienos bendruomenės, geriau joje ir likti visus tuos dvylika metų“, – mano G. Gruzdienė.
Direktorės teigimu, mokyklos bendruomenė pritartų prijungimo galimybei. Jos mokiniai baigę aštuonias klases ir šiaip dažniausiai pereina į V. Žemkalnio gimnaziją.
„Jeigu procedūriniai dalykai bus aptarti ir palankūs bendruomenei, kodėl turėtume nesutikti su prijungimu? Vaikų mieste mažėja, todėl kai kurie sprendimai tiesiog neišvengiami. Kita vertus, po reorganizacijos vaikams tikrai nebus pabloginamos mokymosi sąlygos“, – teigė G. Gruzdienė.