Praeitame amžiuje kaip naudingas, greit augantis pašaras gyvuliams į Lietuvą atvežtas nuodingas augalas Sosnovskio barštis jau tampa rimta problema. Skaičiuojama, kad ši piktžolė šalyje užima 10 tūkst. ha žemės.
Kovodama su barščiais, Aplinkos ministerija pradėjo kurti interaktyvų žemėlapį, kuriame matytųsi šių sunkiai naikinamų ir žmogaus sveikatai labai pavojingų augalų paplitimas. Tam prieš birželio mėnesį buvo paleista speciali mobilioji programėlė „NMA Agro“, kurioje žmonės gali skelbti pastebėtų Sosnovskio barščių augaviečių fotografijas, užfiksuoti tokių vietų geografines koordinates.
Naujoji programėlė jau veikia visu pajėgumu, joje jau yra duomenų ir iš Panevėžio. Šiame mieste užfiksuota nedidelė Sosnovskio barščių augavietė Panevėžio kultūros ir poilsio parke, šalia tilto per Nevėžį. Nuodingi žiedai čia visu savo grožiu skleidžiasi palei pėsčiųjų ir dviračių taką, kur važinėja dviratininkai, vaikšto mamos su vaikais.
Barščiams trūksta pinigų
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė pripažįsta, kad ši pavojinga vieta Panevėžio kultūros ir poilsio parke Savivaldybei senokai yra žinoma. Situaciją joje bandoma kontroliuoti reguliariai pjaunant žolę.
„Šią vietą, kaip ir dar vieną Sosnovskio barščio augavietę Molainių kvartalo laukuose, pjauna Savivaldybės samdyta įmonė žaliesiems plotams tvarkyti „Irgita“. Jos darbuotojai, šienaudami miesto teritorijas, kartu nušienauja ir barščius“, – aiškino Savivaldybės atstovė.
Šienpjoviai į pavojingą zoną, pasak R. Taučikienės, užsuka dažniau nei į kitus žaliuosius plotus, ir čia darbą organizuoja vėsesnėmis dienomis. Mat esant aukštai temperatūrai, Sosnovskio barščio išskiriamos sultys dar nuodingesnės.
R. Taučikienė pripažįsta, kad efektyviausia šiuos augalus naikinti specialiai jiems skirtais herbicidais. Tik tam Panevėžio miesto taryba neskiria pinigų.
„Nupjauname ir viskas, nes nei šiais, nei ankstesniais metais nebuvo skirta lėšų barščiui naikinti. Rašome paraiškas lėšoms iš specialios aplinkosaugos rėmimo programos, bet reikalinga suma trigubai didesnė, nei surinkta programoje, tad viskas taip ir lieka“, – kalbėjo specialistė.
Pjovimas, pasak pašnekovės, piktžolei tiesiog neleidžia plėstis ir silpnina patį augalą. Panevėžyje augantys Sosnovskio barščiai neužima ištisų plotų, daugiau auga pavieniai.
Šių žolių taip pat dar randama ir privačiose valdose. Tokiais atvejais pavojingų augalų sunaikinimu turi rūpintis šeimininkai.
„Barščių buvo Geležinkelio gatvėje prie privataus namo, žmonės patys susitvarkė. Tokia pati augavietė yra ir prie daugiabučio namo kieme Klaipėdos gatvėje, bendrija pernai piktžoles bandė purkšti cheminėmis priemonėmis, šiemet vėl žada tai daryti“, – teigė R. Taučikienė.
Savivaldybė tikisi, kad Vyriausybei susirūpinus invazine augalija Lietuvoje, Sosnovskio barštis nebebus tik paties rajono ar miesto problema. Tikimasi, kad kovai su vešlia ir gaja piktžole atsiras ir papildomas finansavimas.
Kaip po apokalipsės
Panevėžio rajono savivaldybė aukštesnių institucijų efektyvių sprendimų nebelaukė ir šiemet iš savo biudžeto skyrė apie 8 tūkst. eurų. Už šias lėšas pasamdyta įmonė iš Vilniaus, turinti minėtų piktžolių naikinimo patirties. Ji trejus metus bandys su žeme sulyginti 3 ha šiais augalais apžėlusią teritoriją Paįstrio seniūnijoje.
Šioje vietoje kadaise buvo fermos ir siloso sandėlis, kuriame galėjo būti kaupiami Sosnovskio barščiai ir nuo to užsikrėtė visa aplinka. Skundai dėl pavojingos žolės didėjančių plotų į Panevėžio rajono savivaldybę plaukė ne vienerius metus.
Neapsikentęs barščių kaimynystės, jų karalystę pernai pats bandė įveikti Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
„Keturiasdešimt kartų stipresne, nei patariama, „Rundapo“ norma išpurškėme visą plotą. Teritorija atrodė kaip po apokalipsės: susisuko, nurudavo didžiuliai lapai. Bet per žiemą barščiai ištvėrė pagirias ir pavasarį vėl atžėlė“, – apie neveiksmingą kovą su nuodingais augalais pasakojo seniūnas.
Šį pavasarį to paties darbo ėmėsi samdyti vilniečiai. Jų pastangos kol kas atrodo pasiteisinusios – nuo išpurkštų nuodų nudegę Sosnovskio barščiai neatsigauna.
„Jiems netinka bet koks herbicidas. Po šių metų nupurkšti barščiai neatželia, bet matysim, kas bus kitais metais“, – džiaugtis neskuba V. Šležas.
Laukia rezultatų
Pirmo bandymo profesionaliai nugalėti pavojingą augaliją rajone rezultatų laukia ir pati Savivaldybė. Pasak Architektūros skyriaus specialistės Sigitos Biveinienės, jei projektas pavyks, tokiu pačiu būdu bus naikinami ir kiti Sosnovskio barščiais apaugę Panevėžio rajono plotai.
Skaičiuojama, kad tokių teritorijų rajone yra net kelios dešimtys hektarų. Invaziniais želdiniais nemažai užsikrėtusios ir Ramygalos, Naujamiesčio seniūnijos.
„Tikslių duomenų, kiek auga tų augalų rajone, negalime pateikti. Prieš kelerius metus bandėme skaičiuoti, bet šiai problemai trūko dėmesio Lietuvoje, tai informacija su visais barščiais taip ir liko nuošaly. O dabar vis labiau rūpinamsi šitų augalų išnaikinimu, kartu gal pavyks padaryti daugiau“, – kalbėjo specialistė.
Grįžusi po atostogų pirmą dieną ji skubėjo pažiūrėti, kas apie Panevėžio rajoną skelbiama naujojoje mobiliojoje programėlėje, skirtoje kovai su barščiais.
Ragina fotografuoti
Programėlę pristatanti Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) teigė apskaitos, iš kokio rajono gautos Sosnovskio barščių nuotraukos, nevykdanti. Visą medžiagą agentūra persiunčia Aplinkos ministerijai, kuri vykdo projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“. Aplinkos ministerija planuoja ištirti 100 invazinių ir svetimžemių rūšių (taip pat ir Sosnovskio barščio) paplitimą gamtoje ir sudaryti jo žemėlapį. Tuomet paaiškės, kur daugiausia paplitusios invazinės rūšys, tarp jų ir pavojingasis Sosnovskio barštis.
„Iš viso „NMA agro“ programėle gavome apie 500 pranešimų apie Sosnovskio barščio paplitimą visoje Lietuvoje“, – teigė NMA Komunikacijos skyriaus patarėja Donata Macevičienė.
Sosnovskio barščiai į Lietuvą atvežti praėjusio amžiaus viduryje tikintis, kad šie sparčiai augantys, lengvai prie aplinkos prisitaikantys ir daug biologinės masės užauginantys augalai ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnams šerti. Dėl gražių žiedų žmonės juos sodino net prie namų darželiuose. Tik vėliau paaiškėjo, jog augalų ne tik gyvuliai neėda, bet jie dar ir pavojingi – netgi bitėms. Palankiomis sąlygomis šios piktžolės gali išaugti iki 3 ar net 5 metrų aukščio. Stiebo skersmuo ties pamatu gali siekti iki 12 centimetrų, o žiedyno – iki pusmetrio. Didžioji dalis sėklų būna gyvybingos daug metų. Mokslininkų duomenimis, net reguliariai šienaujamas barštis gali gyventi iki 14 metų.
Sosnovskio barštis turi net keletą nepalankių savybių. Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino – stipraus alergeno, kuris, žmogui prisiartinus prie augalo, skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą ar bent sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją – odos paraudimus, dideles vandeningas pūsles, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Ypač tai būdinga saulėtomis dienomis, kai šios medžiagos aktyviau išsiskiria į orą. Nupjovus augalas nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas.