Panevėžio krašto klubo „Tėviškė“ pirmininkės pavaduotoja, iniciatyvinės grupės dėl J. Zikaro paminklo pastatymo sekretorė Liudvika Knizikevičienė sako, kad ne tik Panevėžyje, bet ir kaimyninio Pasvalio rajone esančiuose Pumpėnuose, su kuriais taip pat buvo susijęs žymusis skulptorius, atsiradusios bent kelios grupės, keliančios idėją mieste statyti J. Zikaro kūrinį. Jau yra ir siūlančiųjų pinigų jo statybai.
„Laisvė“ likusi kaip skola. J. Zikaras sukūrė skulptūros modelį, žmonės tarpukariu rinko pinigus, bet taip ir liko darbas iki galo neįgyvendintas“, – sako L. Knizikevičienė.
Pasak kraštotyrininkės, nors ši tarpukario idėja gaivinama jau bene tris dešimtmečius, vis nepavykdavo jos įgyvendinti. Anot L. Knizikevičienės, tik buvusi Panevėžio vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pirmą kartą aiškiai ją palaikė, ko anksčiau Savivaldybėje visuomenininkai pasigesdavo. Panevėžietės teigimu, visuomenininkai siūlo Laisvės aikštėje pastatyti modernų paminklą – grūdinto stiklo „Laisvę“. Dėl jo gamybos aktyvistai tariasi su stiklo menininku panevėžiečiu Remigijumi Kriuku.
L. Knizikevičienės sako, jog kiti, nežinodami tokios idėjos, kalba apie galimą liejinį iš metalo.
Ekspertai neįtikino
Panevėžio savivaldybės paveldosaugos ir architektūros specialistai ne kartą yra išsakę nuomonę, kad pastatyti paminklą iš J. Zikaro palikto „Laisvės“ eskizo neįmanoma – kiltų techninių problemų, o kuriant nebeliktų ir paties skulptoriaus autorystės, kas reikštų nepagarbą menininkui. Ar verta ir eskizo statyti skulptūrą, konsultuotasi ir su Lietuvos dailininkų sąjungos atstovais.
L. Knizikevičienė sako ir pati dalyvavusi tuose posėdžiuose. Ji mano, jog prieštaravimų esmė buvo ne autoriaus teisės, o paminklo tiesiog nereikėjo ir norėta „atsimušti“. Kraštotyrininkės teigimu, šalyje yra pavyzdžių, kai atkuriami paminklai jų autorių jau nesant tarp gyvųjų. Pasak L. Knizikevičienės, daugiau nei prieš dešimtmetį atliktoje panevėžiečių apklausoje beveik 1000 pasisakė už paminklo reikalingumą ir tik 14 buvo prieš.
„Tai rodo, kad visuomenė irgi mano, kad turime atiduoti skolą tokiam žymiam mūsų kraštiečiui“, – sako aktyvi panevėžietė.
Jos nuomone, dabar būtų pats laikas pastatyti tiek diskusijų jau ne vieną dešimtmetį keliantį paminklą, mat 2021 metais sukaks 140 metų nuo J. Zikaro gimimo.
Nukentėtų autorystė
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, mintis apie J. Zikaro „Laisvę“ išlenda ne pirmą kartą, bet atsakyti, ar mieste atsirastų vietos šiam paminklui, vienareikšmiškai negalima.
„Pradėkime nuo to, kad tai yra eskizinis J. Zikaro variantas, iš kurio išsirutuliojo „Laisvės“ skulptūra Kaune Karo muziejaus sodelyje“, – sako A. Narkevičius.
Anot jo, neaišku, pagal kokį variantą reikėtų daryti paminklą, ir veikiausiai nė vienas autorius nenorėtų, kad nebaigtas jo darbas būtų paverstas galutiniu produktu. A. Narkevičiaus manymu, greičiausiai kiltų ir autorystės problema: kitas asmuo neturi teisės keisti autoriaus darbo be jo sutikimo. O gaminant skulptūrą pagal eskizą vien dėl parametrų didinimo pokyčiai neišvengiami.
„Vietą paminklui visada galima surasti, bet ar mums to tikrai reikia? Didžiausia problema ne tai, kur pastatyti, o ką“, – pabrėžė A. Narkevičius.
Specialisto nuomone, įamžinti J. Zikaro atminimą būtų galima ir kitaip, tik reikėtų paieškoti idėjų, kaip tą padaryti.
Idėją finansavo gyventojai
Siekiant įamžinti Nepriklausomybės kovas, tarpukariu visoje Lietuvoje buvo planuojama statyti jas menančius paminklus. Vieni pirmųjų tokias idėjas bandė įgyvendinti kauniečiai ir pasirinko skulptorių Juozą Zikarą. 1921 metais Kaunui jis sukūrė „Laisvę“, tačiau paminklas buvo pastatytas tik po septynerių metų. Ant paminklo buvo išgraviruotos didžiausių karinių laimėjimų datos. Tarp jų ir 1919 metų Panevėžio išvadavimo operacija.
„Tokio Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose“, – pasakoja Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas.
Pirmą kartą komitetas Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti įsteigtas 1924 metais. Statybai buvo renkamos aukos. Pasak istoriko, ypač tuo rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas. Idėja pastatyti tokį paminklą Panevėžyje patikėta taip pat J. Zikarui.
„1925 metais Nepriklausomybės paminklo modelis jau buvo paruoštas ir perduotas įvertinti komisijai. Iki rudens skulptorius padarė ir jo gipsinį modelį“, – pasakoja D. Pilkauskas.
Paminklo maketas tais metais eksponuotas Panevėžio kraštotyros muziejuje. Pasak istoriko, paminklui pastatyti reikalingos lėšos buvo renkamos daug metų, o iki 1934 metų surinkta 15 tūkst. litų. 1929 metais mirus J. Karbauskui, įvyko įvairių pokyčių. Pasak istoriko, galiausiai sumanymo statyti paminklą atsisakyta ir už surinktas lėšas nuspręsta Panevėžyje statyti muziejų.
„1934 metų rugsėjį Lietuvos spauda rašė, kad paminklo statybai surinkta 15 tūkst. litų, bet vietoje paminklo bus statomas muziejus. Graži paminklo statymo idėja taip ir liko neįgyvendinta“, – sako D. Pilkauskas.
J. Zikaro meno kūriniai Panevėžyje
Panevėžiečiai skulptoriaus J. Zikaro kūrybą mato kiekvieną kartą užsukę į banką Respublikos gatvėje. Kadaise, kai čia buvo tuomečio Lietuvos valstybinio banko Panevėžio skyriaus rūmai, jie buvo papuošti skulptoriaus J. Zikaro darbais. Šiame banke yra net trys 1931 metais J. Zikaro sukurti kūriniai – pagrindinėje salėje dvylika dekoratyvinių skulptūrų „Atlantai“, lyg dangaus skliautą laikantys stiklinį kupolą. Taip pat jo sukurta ir rozetė, iš kurios leidžiasi nuostabus šviestuvas, o eksterjere, virš pagrindinio įėjimo, pastato sieną puošia J. Zikaro sukurtas Vytis su ornamentiniu pagražinimu.
Panevėžyje menininko darbų yra Kristaus Karalius katedroje – 1926 pastatyta Kristaus Karaliaus skulptūra. Taip pat šv. Aloyzo skulptūra Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje. Nemažai J. Zikaro darbų saugoma Panevėžio kraštotyros muziejuje.
Panevėžyje gimė ir J. Zikaro garsiausios kompozicijos „Bedarbis“, „Jūratė ir Kastytis“, „Lietuvaitė“ bei kitos.