Kad taptų simpoziumų dalyviais, menininkams tenka pereiti didžiules atrankas. Tad į Aukštaitijos sostinę atvykę geriausi iš geriausių pasaulio keramikai sukuria ir miestui palieka išties išskirtinius darbus.
Patys naujausi Panevėžyje mėnesį trukusio simpoziumo kūriniai eksponuojami parodoje miesto Dailės galerijoje.
Kūrinių įvairovė
„Simpoziumas mane labai praturtino. Vien ką reiškia pamatyti per daugybę metų jūsų mieste vykusiuose simpoziumuose sukurtus ir dabar fonduose saugomus keramikų darbus. Praturtėjau čia kurdama ir bendraudama su įvairių šalių menininkais. Ačiū kultūrą puoselėjančiam Panevėžiui“, – per parodos atidarymą kalbėjo iš Brazilijos į Panevėžį atvykusi keramikos simpoziumo dalyvė Vivjen Diehl.
Ji – viena iš aštuonių šiųmečio Panevėžio keramikos simpoziumo dalyvė. Šįmet į jį susirinko kūrėjai iš Jungtinės Karalystės, Taivano, Pietų Korėjos, Lenkijos, karo siaubiamos Ukrainos. Simpoziume kūrė ir du Lietuvos keramikai.
Pasak simpoziumo vadovės Aurelijos Seilienės, šiais metais keramikų sukurtus darbus galima grupuoti į gamtinius, natūralius pavidalus ir architektūriškas, stuktūriškas formas.
Lietuvė Agnė Šemberaitė nulipdė dievybę vikšro pavidalu – sočią, ramią, visa matančią, kiek atgrasią, bet kartu keliančią pasitikėjimą.
Lenkijos menininko Dmitrijaus Bulavkos-Fankidejskio kuriamos formos yra kažkas tarp natūraliai susiformavusio ir specialiai suformuoto pavidalo.
Ukrainos menininkė Maryna Handyš sukūrė keletą didelių skulptūrų – besiskleidžiančių žiedų, simbolizuojančių viltį, trykštančią iš žmogaus gelmės.
Augaliniai motyvai reiškiasi ir brazilės V. Diehl darbuose. Ji toliau tęsia savo „Miškų“ seriją, kurdama aukštą sudegusių medžių grupę.
Pietų Korėjos atstovas Sunbinas Limas taip pat įkvėpimo ieško iš tam tikrų nykimo procesų. Jo kūrinių motyvai ateina iš senų griuvėsių ir nuolat kintančios bei mirštančios gamtos.
Tarp dviejų polių sąsajų ieško ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Taivano menininkė Ven-Hsi Harman. Ji tyrinėja buvimo tarp dviejų kultūrų tarpinę būseną.
Britų menininkas Martinas Harmanas toli nuo figūratyvinio vaizdavimo. Savo kūrybą jis grindžia aiškiomis geometrinėmis formomis, kurias modifikuoja ir kuria naujas struktūras.
Geometrinės formos, architektūrinės struktūros svarbios jaunam lietuvių menininkui Rokui Janušoniui. Į molį jis žiūri kaip į universalią medžiagą ir dar vieną įrankį idėjai išreikšti, atsisakant su keramika tapatinamo amato ir funkcionalumo. R. Janušonis jungia keraminį tūrį su grafine linija, tyrinėja jų sąveiką.
Simpoziumo dalyvių Panevėžyje sukurti darbai šiuo metu visuomenei pristatomi miesto Dailės galerijoje ir papildys jos jau sukauptą kiek didesnę nei 670-ies pasaulio menininkų kūrinių kolekciją.
Iki šiol Panevėžyje organizuotuose tokiuose simpoziumuose jau yra kūrę 178 menininkai iš 37 valstybių.
Šis simpoziumas turi 34-erių metų istoriją: startavęs daugiau nei prieš tris dešimtmečius, šis Dailės galerijos organizuojamas renginys jau seniai yra tapęs svarbiu kultūros reiškiniu, Panevėžio vizitine kortele. Vien dalyvavimas jame jau yra didžiulis menininkų įvertinimas. Simpoziumo dalyvius atrenka solidi ekspertų komisija.
Ko nesimokė aukštosiose
„Ką sukūrėme šitame simpoziume, svarbu ne tik mums, menininkams. Tai svarbu ir visuomenei. Tą jaučiame jau iš to, kiek daug jūsų matome šią simpoziumo darbų parodos atidarymo dieną“, – kalbėjo Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus keramikų sekcijos pirmininkė, keramikė A. Šemberaitė.
Menininkė pabrėžė, jog iš įvairių pasaulio žemynų į Panevėžį suvažiavę kūrėjai čia tapo tarsi viena darni šeima.
„Gal ir nebūtume taip gerai jautęsi, jei mūsų nebūtų saugoje angelai sargai – simpoziumo organizatoriai – Panevėžio dailės galerijos darbuotojai“, – tvirtino A. Šemberaitė.
Keramikas Rokas Janušonis pabrėžė, jog simpoziumas menininkams suteikė galimybių išreikšti save, leido mėgautis pačiu kūrybos procesu ir dargi vieniems iš kitų išmokti tokių kūrybos subtilybių, kurių nemokė aukštosios dailės mokyklos.
Dalyvavimas – prestižo reikalas
A. Seilienė pažymi, kad pasaulio keramikus Panevėžys traukia ir todėl, kad šiame mieste yra galimybė išdegti gana didelius, taigi, solidžius meno kūrinius. Pasak jos, sukurti didelį vientisą, ne iš detalių susidedantį kūrinį neretai tampa iššūkiu net patyrusiems keramikams.
„Panevėžio keramikos simpoziumas yra ne tik žinomas, bet ir garsus pasaulyje. Tad dalyvauti jame – ir menininkų prestižo reikalas“, – patikino A. Seilienė.
Simpoziumo garsą liudija jame dalyvavusių keramikos meno korifėjų pavardės, jų sukurti ir Panevėžyje saugomi kūriniai.
Panevėžio dailės galerijoje keramikos simpoziumo darbų paroda veiks iki lapkričio 4-osios, vėliau ji bus eksponuojama Dusetų dailės galerijoje ir Biržų muziejuje „Sėla“.
Beje, šiųmečiame simpoziume galimybė kurti su jo dalyviais – pasaulio menininkais, buvo suteikta ir dusetiškiams, ir panevėžiečiams. Pakviesti į kūrybines dirbtuves entuziastai, įkvėpti bei padedami įvairių šalių kūrėjų, kūrė bendras skulptūras ir juokavo, jog tai – tarptautiniai darbai.
Atsiperka su kaupu
Viso simpoziumo metu Panevėžio dailės galerijoje vyko pasaulio menininkų kūrybos vakarai, juose kūrėjai pristatė ir savo darbus, ir šalis, iš kurių atvyko.
„Tai, kad tarptautinis keramikos simpoziumas jau įkopė į ketvirtą dešimtį metų ir kad jis išlaiko tradiciją, rodo ir Panevėžio valdžios išmintį. Rengti tokius pasaulinio lygio simpoziumus kainuoja, o miesto vadovai randa ir skiria jiems lėšų. Jos atsiperka su kaupu, nes kūrėjų darbai – neįkainojami, neįkainojama ir pasaulio menininkų skleidžiama žinia apie Panevėžį. Simpoziumo svarbą šiuolaikinės keramikos raidai vertina ir Lietuvos kultūros taryba“, – pabrėžė Panevėžio miesto dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas.