Apie tai, kaip atrodė senasis miestas ir ką apie jį byloja po žeme šimtmečius slypėję radiniai, kalbamės su archeologinius kasinėjimus Panevėžio centre atlikusiu Kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresniuoju muziejininku Dovilu Petruliu.
– Pradėjus tvarkyti Panevėžio centrą, pirmiau prieš statybininkus darbo ėmėsi archeologai. Ką įdomaus aptikote?
– Didžiausias atradimas ir naujiena laukė Laisvės aikštėje, šalia Savivaldybės, kadaise buvusioje Ramygalos gatvėse dalyje. Čia atkastas senasis akmeninis grindinys, siekiantis XVII–XVIII amžių. Iki tol nebuvo žinoma, kad jis išlikęs. Toje vietoje buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai – 40 kvadratinių metrų dydžio perkasos. Grindinys rastas metro gylyje. Jo amžių nustatėme pagal radinius. Dabar Laisvės a. pietvakarinė dalis, seniau Ramygalos g. šiaurinė dalis, nuo XVII amžiaus antros pusės buvo išgrįsta akmenimis. Grindinys buvo eksploatuojamas ilgą laikotarpį: tvarkomas, perklojamas, skiriasi akmenų dydžiai, surišimo technika.
– Kitose aikštės vietose grindinio nerasta?
– Kitose vietose jis išlikęs tik fragmentiškai – maždaug iki aikštės vidurio. Šiaurinėje Laisvės aikštės dalyje per ankstesnes rekonstrukcijas viskas buvo išardyta, perkasta, tad išlikusių archeologinių struktūrų nefiksavome, neskaitant XIX amžiaus – XX amžiaus pradžios grindinio fragmentų.
– Sakote, kad grindinio amžių nustatėte pagal radinius. Vadinasi, po žeme slypėjo kai kas daugiau nei akmeniniai rieduliai?
– Iš tiesų per praėjusiais metais vykusios miesto centrinės dalies kasinėjimus radinių būta nemažai. Iš viso į Panevėžio kraštotyros muziejų perduoti 561 vienetai. Kaip tik pasibaigė archeologiniai žvalgymai, po kurių Panevėžio kraštotyros muziejaus kolekcija pasipildė monetomis. Ankstyviausia jų datuojama 1511 metais. Galima sakyti, kad šitoje miesto dalyje, vadinamajame Naujamiestyje, tai yra pats seniausias radinys. Tai Žygimanto Senojo pusgrašis. Jį radome taip pat Laisvės aikštėje, tarp banko ir miesto Savivaldybės. Vienas įdomesnių, retų net Lietuvos mastu, radinių būtų 1713 metų ispaniška sidabrinė moneta – 1/12 talerio. Rasta ir daugiau kitokių pinigų, pavyzdžiui: XVII amžiaus Jono Kazimiero šilingų, carinės Rusijos įvairaus nominalo kapeikų. Aptikta ir pašto plombų, medalikėlių, įvairių šovinių šratų, titnaginis skiltuvas. Pasitaikė ir įdomesnės keramikos – ornamentuotų puodynių šukių. Keletas puodynių sprendžiant iš fragmentų buvo labai puošnios, jų šonai ornamentuoti bangelėmis ir įkartėlėmis. Tai rodo aukštą puodžių meistrystę. Seniausia siekia XVI a. pab. – XVII amžių.
O rastosios pašto plombos nėra labai retos. Seniau siuntiniai taip buvo žymimi – užplombuojami. Nuėmus nuo siuntinio plombą, ji tapdavo nebereikalinga. Yra plombų, pažymėtų Rygos, Lenkijos herbu, carinės Rusijos. Jos XVII–XIX amžiaus. Laisvės aikštėje buvo rasta nemažai įvairaus dydžio arklio pasagų, pasagvinių. Tai rodo, kad XVIII–XIX amžiuje Panevėžyje tikrai buvo važinėjama, jojama arkliais. Buvo rastas ir raitelio kareiviško aulinio bato pentinas.
– Tokio masto tyrimų centrinėje miesto aikštėje Panevėžyje anksčiau gal ir nebuvo atlikta?
– Laisvės aikštėje archeologiniai tyrimai vyko prieš atliekant pirmą rekonstrukciją 2007 metais. Tada kasinėta daugiau šiaurinė aikštės dalis – priešais J. Miltinio dramos teatrą. Tuomet tyrimus atliko Alfreda Petrulienė. Buvo atidengti suardyti XIX amžiaus namo pamatai, rasta kitų radinių, bet tokių ankstyvų, kaip radome 2019-aisiais, anksčiau neaptikta.
– Kasinėjote pernai ne tik Laisvės aikštę. Visas Panevėžys apstulbo, kai Respublikos gatvėje atkasėte seną kiemą.
– Respublikos gatvė tikrai atvėrė įdomių detalių. Per visą jos atkarpą tarp Vasario 16-osios ir Klaipėdos gatvių išlikęs XX amžiaus pradžios skaldytų akmenų grindinys. Atidengus perkasą tarp Birutės ir Vasario 16-osios gatvių, 28 kvadratinių metrų plote aptikta išlikusi senojo XVIII–XIX amžiaus grindinio dalis ir buvusio pastato pamatai. Matyti, kad šis kvartalas buvo suformuotas kitaip, nei kad atrodo dabar. Kur šiuo metu driekiasi Respublikos gatvė, anksčiau stovėjo pastatas. Vadinasi, tik XIX amžiuje ta gatvė galutinai įgavo dabartinę formą. Galima sakyti, kad Respublikos gatvėje buvo atidengti trijų skirtingų laikotarpių grindiniai: XX amžiaus pradžios – smetoninis, po to XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios ir seniausias, siekiantis XVIII–XIX amžių.
Visur, kur centre buvo kasinėta, rasta keramikos. Respublikos gatvėje atkastieji keramikos dirbiniai – iš XVIII–XIX amžiaus. Ties Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių sankryžomis – prie Fotografijos galerijos taip pat rastas turtingas kultūrinis sluoksnis. Jis apardytas, bet siekia XVII–XVIII amžių. Ten slypėjo XVIII amžiaus koklių fragmentų, kai kurie buvo glazūruoti. Visur radome nemažai gyvulių kaulų. Kultūrinis sluoksnis rodo, kad čia tikrai virė gyvenimas – stovėjo namai, kiemai, žmonės užsiėmė įvairia veikla.
– Mieste centre aptikote ne tik praėjusių gyvenimų atgarsius menančių daiktų, bet ir palaikų. Kokią žinią iš praeities jie pasiuntė?
– Vasario 16-osios gatvėje, šalia rajono Savivaldybės, atidengėme du suardytus kapus. Greičiausiai tai yra bendra XVII–XVIII amžiaus kapų dalis. Manyčiau, šioje vietoje buvo atskiros kapinės, nepriklausiusios Vasario 16-osios gatvėje esančio Atminimo skvero kapinėms. Rasta ir įkapių, peiliukas, taip pat karsto detalių. Tai parodo, kad buvo laidota su apeigomis, kūnai nebuvo bet kaip sumesti. Praėjusiais metais rasti kapai yra labai suardyti, bet vis tiek mirusieji gulėjo šalia. Identifikuota, kad tai 40–49 metų vyro ir 20–40 metų moters palaikai.
– Kaip manote, kuriame amžiuje pradėjo formuotis miesto centras?
– Ankstyvoji keramika rodo, kad XVI amžiaus antroje pusėje – XVII amžiuje čia tikrai buvo užstatyta. Panašaus tipo keramikos dirbinių iš to laikotarpio randama ir Klaipėdoje, Kėdainiuose. Pavyzdžiui, žiesta tamsi, apdegusi keramika, ornamentuota bangelėmis. Puodynės rodo, kad tais laikais Panevėžyje irgi dirbo amatininkai, puodžiai, gaminę įvairius puodus. Šioje dalyje Panevėžys jau galėjo būti nuo XVI amžiaus antros pusės ar kiek anksčiau.
– Radiniai rodo, kad prieš keletą amžių Panevėžio būta ganėtinai modernaus miesto?
– Tikrai taip. Grindinys yra miestietiškas elementas. Įžemis, tai yra nejudintas sluoksnis, Laisvės aikštėje yra molis. Kad čia galėtų pradėti gyventi, statytis, žmonės turėjo išsikloti grindinį. Kitaip būtų likęs dumblynas. Senieji panevėžiečiai aikštėje išklojo grindinį, aplinkui suformavo gatves, vyko statybos.
– Panevėžys šiais laikais yra didmiestis. Kaip šalies mastu mes atrodėme prieš keletą šimtmečių?
– Istoriniuose šaltiniuose Panevėžys minimas vėlai – tik nuo XVI amžiaus, palyginti su kitais didmiesčiais – Vilniumi, Kaunu – susiformavo irgi vėliau. Ir nors žiūrint Lietuvos mastu Panevėžys – vėlyvas miestas, nereikia manyti, kad prastesnis. Jis turėjo įvairių profesijų gyventojų. Žmonės turėjo sklypus, statė pastatus, kūrėsi amatininkai, pirkliai.
– Minėjote, kad anksčiau pietinė Laisvės aikštės dalis buvo Ramygalos gatvė. Kaip tuo metu atrodė Panevėžio centras?
– Visos gatvės suėjo į trikampio formos aikštę – dabartinę Laisvės aikštę, ji buvo pagrindinė miesto ašis. Ir per amžius tas nesikeitė. Toje vietoje veikė turgus, formavosi šoninės gatvelės. Seniausios gatvės Panevėžyje yra Ramygalos, Ukmergės, Vasario 16-osios. Pavyzdžiui, Respublikos gatvė susiformavusi jau vėliau.
– Atlikote didelį darbą. Kas jus, kaip archeologą, labiausiai nustebino?
– Iš tiesų stebino radinių gausa. Rastoji keramika yra ganėtinai sena. Iki tol mes XVI–XVII amžiaus keramikos beveik ir neturėjome. Tai parodo, kad tikrai Panevėžyje yra ir senesnio laikotarpio kultūrinio sluoksnio. Išlikę grindiniai irgi stebina. Tai ir didelis džiaugsmas, ir labai įdomu. Juk kažkada buvęs senas miestas per amžius tiek pasikeitė.
– Šiemet Panevėžys bus tvarkomas toliau. Darbai laukia šalia Bendruomenių rūmų, Senvagėje, Skaistakalnio parke. Kaip manote, ar ten kas nors vertingo irgi gali būti aptikta?
– Bendruomenių rūmai nebepatenka į istorinę miesto dalį. Ji tęsiasi iki viešbučio Kranto gatvėje. Nežinia, ar ką įdomaus rastume Senvagėje. Anksčiau buvo minima, kad šalia jos, ant kalnelio, kur dabar stovi Aleksandro paminklas, galėjo būti piliakalnis, bet kol kas tai patvirtinančių duomenų neturime. O Skaistakalnio parke tyrimai atlikti prieš keletą metų. Vienoje vietoje buvo užfiksuoti dvaro rūmų pamatų fragmentai.
– Kaip manote, kokių paslapčių Panevėžys dar slepia, kas dar gali glūdėti po žeme?
– Ateityje gal dar pavyks ištirti Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių kampą. Gal pavyktų tiksliau nustatyti kapinių teritoriją – kiek iš tiesų ten galėjo būti palaidota žmonių. Tos kapinaitės tebelieka mįslė archeologams, jos nėra iki galo ištirtos. Per visus ankstesnius tyrimus atidengta šešiolika palaidojimų, iš jų vienas buvo vaiko kapas. Anksčiau manyta, kad tai galėjo būti sovietinio teroro aukos, bet šie kapai rodo, kad laikotarpis kur kas senesnis.