Kalbėdama apie GMP darbą, Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) vyriausioji slaugos administratorė Irena Trinskienė pateikė ne tik praėjusių metų statistines ataskaitas, bet ir papasakojo apie kuriozinius atvejus, su kuriais tenka susidurti į pagalbą skubančioms medikų brigadoms, bei paaiškino, kodėl mažėjant gyventojų iškvietimų registruojama daugiau.
Nebėra „filtro“
„Kai rajone veikė dispečerinė, buvo galima išsiaiškinti, ar tikrai reikia siųsti GMP brigadą. Neretai paaiškėdavo, kad pacientui skubios pagalbos net nereikia. Užtekdavo šeimos gydytojo ar bendruomenės slaugytojos konsultacijos“, – prisiminė I. Trinskienė. Vieša paslaptis, kad Pasvalio dispečeriai jau iš balso atpažindavo vadinamuosius „etatinius“ pacientus, kurie greitąją pagalbą kviesdavosi kankinami nemigos ar dėl nubrozdinto piršto. Tokiais atvejais dispečerė kantriai paaiškindavo, ką vertėtų daryti ir kur kreiptis.
Centralizavus GMP valdymą, tokio pirminio filtro nebeliko, o vienus „etatinius“ kvietėjus keičia kiti. Oficiali statistika byloja, kad praėjusiais metais iš 4 tūkst. 877 registruotų iškvietimų, GMP brigados pas pacientus vyko 4 tūkst. 781 kartą. Į nepagrįstų iškvietimų kategoriją pateko 42 skambučiai ir 54 kartus GMP brigados buvo atšauktos ar patys skambinusieji jų paslaugų atsisakė.
Tačiau mūsų pašnekovė I. Trinskienė mano, kad realiai be GMP galėjo apsieiti mažiausiai tūkstantis skambinusiųjų. Apmaudžiausia, kad kasmet pasitaiko gyventojų, kurie mano, jog greitoji yra tarytum valdiškas nemokamas taksi. Pašnekovė prisiminė atvejį, kuomet greitąją kvietusi mama aiškino, kad jos vaikas susižalojo galvą. Mamą su nukentėjusiuoju atvežus į ligoninės priimamąjį paaiškėjo, kad vaikas patyrė tik nubrozdinimą. Nedidelės žaizdelės net nereikėjo siūti. Brangų laiką sugaišusius medikus motina supykdė pareiškusi, kad jai ligoninėje nėra ką daugiau veikti, tad su sūneliu eis apsipirkti į Pasvalio turgų.
Kartais girtaujančiųjų kompanija sugalvoja išsikviesti greitąją, kad sugėrovą parvežtų į Pasvalį. Tokiais atvejais skambinusieji tikina, kad „butelio draugas“ stipriai apsinuodijo.
„Paciento būklę įvertinusi greitosios pagalbos medikė jį įspėja, kad iš priimamojo greičiausiai bus paleistas namo. Tačiau kuomet tai atsitinka, beveik visuomet sulaukiame pretenzijų“, – aiškino I. Trinskienė. Ji priminė, kad sergantieji lėtinėmis ligomis pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Didėjantį GMP poreikį iš dalies paaiškina ir prastėjanti rajono demografinė padėtis – atokiuose kaimuose ir vienkiemiuose liko nemažai įvairių ligų kamuojamų senyvo amžiaus žmonių. Joms paūmėjus, kviečiasi greitąją pagalbą.
Brangų laiką trikdo melagingi iškvietimai. Per 2018-uosius užregistruota 11 tokių atvejų: keturi iš Vaškų, trys iš Pasvalio ir po vieną iš Deglėnų, Papyvesių, Moliūnų ir Ustukių. Pašnekovė minėjo, kad būna kelių tipų „pajuokavimai“. Pavyzdžiui, GMP brigada, nuvykusi į nurodytą vietą, neranda šaligatvyje ar gatvės viduryje gulinčio „sužeistojo“. Tačiau, anot I. Trinskienės, pikčiausia būna, kuomet piktavalis nurodo tikrą „sergančio“ asmens pavardę ir adresą, o nuvykus paaiškėja, kad jis nekvietė medikų. „Įsivaizduokit situaciją, kuomet medikė į namus įlekia su medicininiu lagaminėliu, o žmogus sėdi prie stalo ir akis išpūtęs žiūri, nesusigaudydamas, kas čia vyksta“, – pasakojo I. Trinskienė. Į trečią kategoriją patenka skambinusieji, kurie nurodo tik kaimo ar miestelio pavadinimą ir melagingai pažada laukti greitosios prie žinomo objekto – kultūros namų, mokyklos ar parduotuvės. Apie kai kuriuos melagingus iškvietimus informuojama policija.
Vyriausioji slaugos administratorė I. Trinskienė atkreipė dėmesį į dar vieną tendenciją – smarkiai augantį pacientų pervežimų, pirmiausia į Panevėžio respublikinę ligoninę, skaičių. „Anksčiau per savaitę du tris kartus veždavome ligonius, o dabar kartais per dieną po kelis kartus tenka kursuoti“, – kalbėjo pašnekovė. Praėjusiais metais į stacionarines gydymo įstaigas pervežta 3 tūkst. 411 ligonių.
Mašinas davė, tačiau įrangą „užmiršo“
Turbūt ne vienas ligoninės ar PASPC pacientas, mašinų stovėjimo aikštelėje išvydęs apsnigtus greitosios pagalbos spalvomis nudažytus automobilius, pagalvoja, kad GMP nebeturi ką veikti. Tačiau šis įspūdis, pasak I. Trinskienės, yra apgaulingas. Viena nauja „Volkswagen“ markės mašina gauta 2017-ųjų pabaigoje, o praėjusiais metais į Pasvalį atriedėjo net trys naujutėlaitės greitosios – vienas vokiškas folksvagenas ir du itališki fiatai. Pastarieji automobiliai, anot pašnekovės, tinka daugiau miestų gatvėmis, o ne duobėtais kaimo keliais važinėti. Abi mašinos varomos vienu tiltu, tad žiemą nelabai toli su jomis ir nuvažiuosi. Tačiau didžiausia bėda, kad visi keturi iš Sveikatos apsaugos ministerijos gauti greitosios pagalbos automobiliai buvo beveik „nuogi“ – be šiuolaikinės modernios medicinos įrangos. Jose buvo tik prastos kokybės neštuvai ir keletas būtiniausių reikmenų. Tuo tarpu modernios greitosios medicinos pagalbos įrangos kaina beveik tolygi mašinos vertei.
„Nesuprantu tokios mūsų ministro pozicijos ir per iškilmingą mašinų įteikimo ceremoniją aš jam tai pasakiau. Ar nebūtų buvę logiškiau vietoj keturių mašinų gauti dvi geras visiškai sukomplektuotas?“ – svarstė I. Trinskienė. Tad medicininę įrangą teko perkelti iš senų dviejų greitosios pagalbos automobilių. Vyriausioji slaugos administratorė pasidžiaugė, kad 2017 metų pabaigoje gautam folksvagenui įrangą pavyko įsigyti per projektą iš rajono Savivaldybės. Kai kurios būtiniausios priemonės nusipirktos savomis lėšomis.
Taigi, dabar naudojamose dviejose rajono greitosios medicininės pagalbos mašinose perkelta įranga iš senų automobilių, o viename įrengta nauja už Savivaldybės skirtus pinigus. Tuo tarpu viena nauja mašina taip ir liko beveik tuščia. „Deja, širdies darbą ir kitus parametrus rodantis monitorius jau pradėjo rodyti „kaprizus“. Naujas kokybiškas toks greitosios medicinos pagalbos įrenginys kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Šiuolaikinė medicininė įranga labai brangi. Be to, ji sparčiai tobulėja, tad dažnai reikia naujų investicijų ją atnaujinti“, – toliau aiškino I. Trinskienė.