Konkursą eglei ir miesto centrinei daliai papuošti paskelbusi Savivaldybė šįmet dekoratoriams iškėlė užduotį sukurti pasaką ne tik vaikams.
Tam miesto ižde numatyta ne daugiau nei 125 tūkst. eurų, įskaitant ir PVM. Konkurso organizatoriai tikisi, kad kaip ir praėjusiais metais, dėl užsakymo besivaržančių dalyvių pateiktieji pasiūlymai kainuos mažiau.
„Pasaka (ne tik) vaikams: Stebuklo beieškant“ – tokią šiųmečių Kalėdų temą numatė Panevėžio savivaldybė. Konkurso miestui papuošti sąlygose numatyta, kad dekoratoriai turės sukurti gražią ir pilną jaukumo kalėdinę pasaką, kurią pajustų ir vaikai, ir suaugusieji. Tam turėtų būti panaudoti harmoningai derantys puošybos bei apšvietimo sprendimai, pasitelkiant ir šiuolaikines priemones bei technologijas.
„Puošyba turėtų būti kaip urbanistikos ir architektūros požymius išryškinanti ar transformuojanti priemonė. Šviesa dažnai būna kerimai patraukli ir asocijuojama su naujumu, pažanga, žiniomis, kūryba ir istorija. Pati eglė turi būti apgaubta grožio, lengvumo, laisvės, jaukumo atmosferos, kuri gali būti pasiekiama ir originaliomis moderniomis, ir tradicinėmis priemonėmis“, – piešiama kalėdinė miesto vizija.
Planuojama, kad šalia eglės vakarais galėtų būti transliuojama Justynos Vansovič pasaka „Stebuklo beieškant“.
Suteikia laiko kūrybai
Konkurso sąlygose numatyta, jog pati eglė turėtų būti natūrali arba originalios formos objektas, kuo panašesnis į tikrą eglę, ne mažesnė nei 18 m aukščio ir 8 m skersmens apačioje, instaliuota šviesos diodų lemputėmis, efektingai atrodanti ir dieną, ir naktį.
Eglę puošiantys dekoratoriai kalėdinę nuotaiką turės sukurti ir visoje Laisvės aikštėje, taip pat Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Basanavičiaus iki Klaipėdos gatvės, Respublikos gatvėje iki pat Puzino gatvės, ypač akcentuojant skverą šalia santuokų rūmų, Vasario 16-osios gatvėje iki Smetonos gatvės, Savanorių aikštės atkarpoje nuo Laisvės aikštės iki Basanavičiaus gatvės, Ukmergės gatvėje nuo Laisvės aikštės iki Basanavičiaus gatvės, taip pat J. Basanavičiaus gatvėje nuo Vilniaus iki A. Jakšto gatvės.
Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Vitos Bubliauskaitės teigimu, eglę ir visas kalėdines miesto dekoracijas planuojama įžiebti paskutinį lapkričio penktadienį ir šventinis laikotarpis tęstųsi iki sausio 16-osios.
Anot specialistės, vidurvasaris nėra per ankstyvas metas planuoti Kalėdas.
„Kuo anksčiau paskelbiame konkursą miestui papuošti, tuo geresnio rezultato galime tikėtis. Dekoratoriams paliekame laiko apgalvoti, pasiruošti, jų neskubindami ir nepalikdami tokios užduoties paskutiniams mėnesiams“, – sako V. Bubliauskaitė.
Pateikti pasiūlymams konkurso dalyviai turi laiko iki rugpjūčio antrosios pusės.
Išrinkta gražiausia
Panevėžio eglė praėjusiais metais sulaukė išskirtinio dėmesio. Tradiciniuose gražiausios Lietuvos eglės rinkimuose interneto lankytojai bene pirmą kartą nugalėtoja pripažino ne Vilniaus ar Kauno gražuoles, o Panevėžio baltaskarę. Didžiųjų miestų egles vertino daugiau nei 26 000 vieno portalo skaitytojų. Už pirmąją vietą užėmusią Panevėžio eglutę savo balsą atidavė 21 proc. balsavusiųjų. Kai kurie panevėžiečiai netgi iškėlė mintį, kad eglė tokia graži, jog ta pati galėtų būti pastatyta ir kitais metais.
Balta elegancija sužavėjusi eglė buvo 18 metrų aukščio, o jos skersmuo – 9 m. Eglei papuošti prireikė per 66 000 šviesos diodų, o metalinis karkasas buvo apkaišytas 3 500 baltų dirbtinių eglišakių. Panevėžys eglei ir miesto centrinei daliai papuošti pernai buvo numatęs 115 tūkst. eurų su PVM, tačiau dekoratorių paslaugas pavyko nusipirkti pigiau – už 99 tūkst. eurų su mokesčiais.
Pernai konkursas Kalėdoms papuošti Panevėžį irgi buvo paskelbtas dar vasarą ir jame varžėsi penki dalyviai.
„Panevėžys tikrai įdomus dekoratoriams. Pernai mūsų miestą puošė ta pati įmonė, kuri jau keletą metų iš eilės puošė ir pagrindinę Vilniaus eglę. Matome, kad ir pernai, ir užpernai Panevėžio konkursuose dalyvavo tos pačios įmonės, kurios pretendavo dekoruoti ir didžiųjų miestų egles. Taigi jų dėmesys Panevėžiui tikrai nėra atmestinis“, – teigė V. Bubliauskaitė.