A. Jakšto gatvės rekonstrukcija atsiėjo 1,7 mln. eurų. Didžioji pinigų dalis – iš Europos Sąjungos. Gatvėje po kapitalinės rekonstrukcijos atsirado nauji suolai. Kaip tyčia, ant jų niekas nesėdi.
„Matome gatvę, šaligatvį, ką gi daugiau matysi. Namus priešais…“, – vardina ant suoliuko prisėdusi Jadvyga. Sėdint darosi nepatogu ignoruoti už nugaros pasilikusį vandenį, žalumą. Moteris priduria, kad gražiau žiūrėti į Senvagę.
Jadvyga siūlo išeitį – suoliukus, anot jos, reikėjo statyti skersai arba be atlošų, kad žmogus galėtų rinktis, kur jam žiūrėti.
Ant kito suolo prisėdusi šeimyna turi gręžiotis, jei nori matyti ne gatvę. Prisėdusieji ant naujų suolų sako, jog šitaip besisukinėjant galima „nusisukti galvą“.
Kita panevėžietė prasitarė planavusi prisėsti ant vieno iš suolų, bet nutarusi, jog stebėti pravažiuojančias mašinas neįdomu.
Štai Irena sako, kad su mama pakeliui namo ilsėdamosios pasėdi ant kiekvieno suolo. Kalbėti ne apie suoliukus, o apie vaizdus, esą, nerimtas reikalas.
Miesto valdžia šiemet rekonstruota Jakšto gatve patenkinta, nes viena centrinių Panevėžio miesto gatvių tapo graži ir saugi, o suoleliai skirti neįgaliesiems.
„Projektuotojai suprojektavo, ekspertizė patikrino. Yra ir prie suolų turintys būti privedamieji paviršiai. Viskas atitinka reikalavimus“, – sako miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Tiesa, jis pripažįsta, kad klausimas, kodėl ant suoliukų nugara į gamtą turi sėdėti ir sveiki žmonės, diskutuotinas. T. Jukna svarsto, kad galbūt kai kuriuos suoliukus projektuotojai turėjo sukti nuo plento į vandenį, žalumą, fontanus. Mąstoma, kad ateityje keli suoliukai bus persukti.