Savivaldybės vadovai teigia, kad po tokios reformos per metus bus sutaupyta keliasdešimt tūkstančių eurų miesto lėšų, o sutaupytus pinigus galima panaudoti tų pačių darželių infrastruktūrai pagerinti. Visgi lopšelių-darželių direktoriai baiminasi, kad bėgant nuo vilko nebūtų užšokta ant meškos. Kai kurie jų neslepia, kad kartais įsibrovėliai būna tokie įžūlūs, kad nebijo nei sargų, nei policijos, tad kas nutiks, jei nekviestiems svečiams šeimininkaujant nesuveiks signalizacija.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, nėra griežtai apibrėžta, iki kada ikimokyklinės įstaigos turi atsisveikinti su sargais, tačiau kitų metų biudžete jau nebėra numatyta lėšų sargų etatams išlaikyti. Planuojama, kad iki rudens visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose bus įrengtos signalizacijos.
„Patys darželiai turės nuspręsti, kada atsisakyti sargų. Reikia įvertinti ir įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpius, kurie kiekvienu atveju skiriasi“, – sakė T. Jukna.
Savivaldybė yra numačiusi jau rugsėjį centralizuotai visiems darželiams pirkti apsaugos paslaugas. Preliminariais vertinimais, vienos įstaigos apsauga mėnesiui gali kainuoti nuo 40 iki 70 eurų, priklausomai nuo viešųjų pirkimų konkurso rezultatų. Tai net keliasdešimt kartų pigiau nei dabar išlaikyti sargus, mat kiekvienas darželis jų turi nuo vieno iki net keturių. Anot T. Juknos, jau per pirmuosius metus atsipirks ir išeitinės kompensacijos sargams, ir investicijos į signalizaciją. Kartu su saugos tarnybos paslaugomis numatyta visiems darželiams pirkti ir turto draudimą – ne tik pačių pastatų, bet ir visoje darželio teritorijoje esančių statinių.
„Kad ir kaip skaičiuotume, turto draudimas ir apsaugos paslauga kainuos keliasdešimt kartų pigiau nei sargų etatų išlaikymas. Draudimas garantuotų, kad jeigu būtų padaryta žala, ji būtų atlyginta, ko šiuo atveju labiausiai baiminasi įstaigos“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Turės daugiau lėšų
Anot T. Juknos, sargus pakeitus saugos tarnybos paslaugomis, sutaupytas lėšas būtų galima skirti kitiems ikimokyklinių įstaigų poreikiams. Lėšų reikia ne tik higienos normoms užtikrinti, bet ir įstaigų darbui vasarą, įvairiems kitiems poreikiams. Kai kuriems darželiams verkiant reikia tvarkyti stogus, nuogrindas.
„Sutaupyti pinigai viena ar kita forma grįš į tas pačias įstaigas“, – patikino T. Jukna.
Jau antrus metus kiekvienam lopšeliui-darželiui iš miesto biudžeto per metus skiriama šeši tūkstančiai eurų, kuriuos šie gali naudoti savo nuožiūra: tvarkyti griūvančias pavėsines, vaikų žaidimo aikšteles, atnaujinti virtuves. Daugiausia įstaigų šias lėšas investavo į tvorų, kurios atitiktų higienos reikalavimus, įrengimą.
„Mes skiriame lėšas higienos normoms užtikrinti, o kaip jas panaudoti, sprendžia pats įstaigos vadovas. Daugelis darželių šiuos pinigus panaudojo tvoroms įsirengti, tik vieniems pakako dvylikos tūkstančių eurų, kitiems prireikė net 36 tūkst. Nežinau, kodėl taip skirtingai, tad siūlėme ir direktoriams pasitarti, kad tos kainos nesiskirtų po tris kartus. Planuojame, kad kitąmet numatysime ne mažesnę, o gal net ir didesnę sumą kiekvienam darželiui, nes nebelikus sargų bus iš ko sutaupyti“, – kalbėjo administracijos vadovas.
Jo teigimu, darželių vadovų baimės dėl saugumo nelikus sargų neturi pagrindo. Prieš porą metų, kai buvo nuspręsta darželiuose atsisakyti skalbėjų ir kasininkų, taip pat kilo didelis pasipiktinimas, tačiau praktika parodė, kad jis buvo be jokio pagrindo. Dabar skalbimo paslaugą ikimokyklinio ugdymo įstaigos perka, tačiau tai vis tiek yra pigiau nei išlaikyti atskirą skalbėjos etatą. Pageidavusiems darželiams buvo nupirktos skalbimo mašinos bei džiovyklės.
„Kai buvo panaikinti skalbėjų etatai, net be skaičių matome, kad tai atsipirko. Suprantame, jog su mažais vaikais neišvengiami ekstra atvejai, kai prireikia skubios skalbimo paslaugos, todėl siūlėme pirkti skalbykles. Namuose visi kažkaip puikiai susitvarkome, nereikia tėvams trečio etato. Taip ir čia auklėtojos padėjėjos gali sudėti į skalbimo mašiną, įjungti porą mygtukų ir ištraukti praktiškai jau sausus skalbinius. Problemų nematau. Nebus problemų ir be sargų“, – įsitikinęs T. Jukna.
Sustabdė tvoros
Panevėžio lopšeliai-darželiai jau pradėjo atsisveikinimo su sargais procedūras.
Net keturis sargų etatus turinčio lopšelio-darželio „Draugystė“ direktorė Jurgita Ožekauskienė teigė, kad darbuotojai apie atleidimą jau įspėti, jiems bus išmokėtos išeitinės kompensacijos. Tačiau kada bus paskutinė jų darbo diena, sunku prognozuoti, mat įstaigoje signalizacijos dar nėra įrengtos.
„Renkantis apsaugos paslaugas svarbu numatyti, kad saugomas būtų ne tik pastatas, bet ir visa lauko teritorija. Galbūt vertėtų pagalvoti ir apie vaizdo kameras, bet viskas priklausys nuo finansinių galimybių“, – teigė J. Ožekauskienė.
Tiesa, darželio direktorė pastebėjo, kad triukšmingų kompanijų gerokai sumažėjo teritoriją aptvėrus aukšta, pusantro metro siekiančia tvora – bent jau vaikai jos nebegali perlipti. Jeigu būtų ir daugiau apsaugos priemonių, pavyzdžiui, signalizacija ar teritoriją stebinčios vaizdo kameros, jos nuomone, pavyktų užtikrinti didesnę apsaugą.
„Kai buvo žemos tvoros, nekviestų svečių užsukdavo gerokai daugiau. Negaliu sakyti, kad visai iškrapštėme iš teritorijos, pavienių atvejų pasitaiko, bet jų gerokai sumažėjo. Kituose didmiesčiuose jau seniai darželius saugo saugos tarnybos ir ten bėdų, kiek man žinoma, nekilo, tad tikimės, kad ir pas mus viskas bus gerai“, – vylėsi „Draugystės“ direktorė.
Nebijo net policijos
Lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenė pokyčius pasitinka ne taip optimistiškai. Kaip sakė šios ikimokyklinės įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Zubkienė, gal kituose darželiuose situacija geresnė, bet pas juos vyksta nuolatinė kova su neprašytais svečiais. Aplink darželį – daug buvusių bendrabučių, kuriuose gyvenantys vaikai ir paaugliai pamėgo vakarus ir savaitgalius leisti jo teritorijoje. Pasak pavaduotojos, jeigu prašalaičiai tik gražiai pasisuptų vaikams skirtomis sūpynėmis, didelės bėdos nebūtų, tačiau dažniausiai jie elgiasi itin piktybiškai – laužo ir niokoja.
„Vos tik darželis užrakinamas, žiūrėk, jau pilnas kiemas vaikų iš aplinkinių namų. O po savaitgalio randame ir stiklų pridaužyta, ir šiukšlių primėtyta, mūsų įrenginiai išlaužyti, išspardyti. Kartais net rankos nusvyra, dirbame, kuriame, kad tik vaikams būtų gražiau, o kažkas viską niokoja“, – guodėsi L. Zubkienė.
Chuliganams ne kliūtis nei gana aukšta tvora, nei darželio teritorijoje budintis sargas. Pasak pavaduotojos, pastarasis net nespėja vaikyti prašalaičių, o kai kada į pagalbą net tenka pasitelkti ir policijos pareigūnus. Tačiau šie taip pat bejėgiai – chuliganai, tik pamatę atvažiuojant policijos automobilį, papusto padus, o pareigūnams išvykus vėl prisistato.
„Net darbo metu, per vaikų pietų miegą, žiūrėk, žaidimo aikštelės pilnos pašalinių. Pradėjus vyti tik pasišaipo. Labiausiai baiminamės, kaip pavyks apsaugoti naujas žaidimo aikšteles, nes signalizacija suveiks tik tada, kai bus braunamasi į pastatą“, – nuogąstavo pavaduotoja.
Darželyje jau įrengta signalizacija, tačiau ji bus įjungta tada, kai Savivaldybė centralizuotai nupirks apsaugos paslaugas visoms mieste esančioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Dabar „Sigutės“ darželyje yra trys sargų etatai, kurių jau rudenį planuojama atsisakyti. Įstaiga ketina pasilikti bent pusę etato. Šiam žmogui bus patikėtos ne tik staliaus ir kiemsargio, bet ir sargo funkcijos.
„Būtų gerai, kad bent vakarais žmogus prižiūrėtų teritoriją, ypač vasarą, kai vėlai temsta“, – sakė L. Zubkienė.