Pražudė neblaivus
Karsakiškio seniūnijoje, kelio Rokiškis–Panevėžys 103-iajame kilometre, praėjusią savaitę įvyko kraupi avarija, kurios metu žuvo vyras ir vaikas. Eismo įvykio metu susidūrė trys automobiliai, o vėliau paaiškėjo, kad vieno iš jų vairuotojas buvo girtas. Automobilis „BMW 525“, vairuojamas neblaivaus (1,05 prom.) vyro, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat Punto“. Po smūgio automobilis „Fiat“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Honda Civic“, kurį vairavo moteris. Per eismo įvykį žuvo automobiliu „Fiat“ važiavę 30 metų vyras ir vos kelerių metų berniukas bei sužalota moteris, kuri dėl įvairių kūno sužalojimų paguldyta į ligoninę. Taip pat sužalota ir automobilio „Honda“ vairuotoja, kuri dėl įvairių kūno sužalojimų taip pat paguldyta į ligoninę.
Įtariamasis sulaikytas, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo esant neblaiviam, kai dėl to žuvo žmogus. Už tai gali būti baudžiama nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo.
Girti vairuotojai – potencialūs žudikai
Pasak Karsakiškio seniūnijos seniūnės Rimos Jaškūnienės, šiame kelyje avarijos įvyksta gan dažnai, bet tokia skaudi – pirmą kartą. Per avariją žuvo Panevėžio rajono gyventojai.
„Čia tiesus ruožas, daug lenkimų, avarijų tikrai būna, ypač kelyje nuo Panevėžio iki Paliūniškio. Kelias tiesus ir platus, vairuotojai skuba, lenkia kitus automobilius ir skaudžių nelaimių išvengti nepavyksta. Eismo įvykių daug būdavo ir pačiame Karsakiškyje, iš karto už tilto. Avarijų čia sumažėjo po to, kai buvo įrengti sensoriniai greičio matuokliai ir kalneliai. Per patį Karsakiškį vairuotojai dabar važiuoja labai tvarkingai“, – teigė R. Jaškūnienė.
Anot Karsakiškio seniūnės, girti vairuotojai yra potencialūs žudikai. „Juk išgėrusio žmogaus reakcija sulėtėja, jis kitaip mato ir įvertina atstumus. Ir šiuo nelaimingu atveju ko gero buvo taip pat. Aplinkiniai žmonės turėtų būti dar labiau atsakingi ir pilietiškesni. Jeigu kaimynas mato, kad prie vairo sėda neblaivus žmogus, na, nereikia leisti jam vairuoti, kad ir netoli, kad ir iki parduotuvės arba nedelsiant informuoti policiją. Tai nėra skundimas, tai – nusikaltimo užkardinimas. Aš esu už nulinę toleranciją ir, mano nuomone, nė vienas vairuotojas, kad nors ir šiek tiek išgėręs alkoholio, negali vairuoti automobilio, nes tai labai brangiai kainuoja, žūsta nekalti žmonės. Kaip ir šiuo atveju nieko dėta graži, tvarkinga šeima. Stiprybės artimiesiems“, – linkėjo R. Jaškūnienė.
Statistika negailestinga
Pasak Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Virginijaus Mačėno, kelyje Panevėžys–Rokiškis–Daugpilis, kur penktadienį įvyko skaudi nelaimė, pagal avaringumą praėjusiais metais kelias buvo penktoje vietoje. Čia pernai sužeisti 6 žmonės.
„Vieta, kurioje įvyko šis nelaimingas atsitikimas, nėra kažkuo išskirtinė. Išskirtinumas tik kas, kad avariją sukėlęs vairuotojas buvo girtas. Pernai avarijų šioje vietoja fiksuota nebuvo, tačiau šiame kelyje, pavažiavus truputį už Paliūniškio, buvo du eismo įvykiai netoli vienas kito. Atstumas tarp avarijų buvo 300 metrų, todėl negalima teigti, kad jos įvyko toje pačioje vietoje. Tokių koncentruotų vietų, kad vyktų avarijos viename taške, pernai nebuvo“, – teigė V. Mačėnas.
Kelių policijos tarnybos viršininko duomenimis, praėjusiais metais Panevėžio rajono keliuose žuvo 8 žmonės, sužeisti – 83. Pernai avaringiausias kelias rajone buvo A8 kelias į Kauną. Per eismo įvykius čia sužeista 17 žmonių. Avaringas ir A17 Panevėžio aplinkkelis, čia sužeista 10 žmonių. Toliau pagal avaringumą rikiuojasi A9 Šiaulių kelias, kur buvo sužeisti 9 žmonės. Taip pat 195 kelias Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai. Čia skaičiuojami 7 nukentėjusieji – 2 žmonės sužeisti, 5 žuvo.
Priklauso nuo eismo intensyvumo
Anot V. Mačėno, 92 procentai avarijų įvyksta dėl vairuotojų kaltės. Minėtuose keliuose avarijos įvyko išvažiuojant iš šalutinių kelių ir neįvertinus pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių greičio, vairuotojai nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo kelio, avarijos įvyko ir kito automobilio lenkimo metu.
„Minėtuose keliuose įvykusios avarijos priklauso ir nuo eismo intensyvumo. Atrodo, aplinkkelis neblogai sutvarkytas: įrengti žiedai, atitvarai, bet avarijų būta dėl to, kad tai labai intensyvus kelias. Kai srautai dideli – tai ir didesnė tikimybė atsirasti eismo įvykiams, – komentavo V. Mačėnas ir pridūrė: – Tiek Panevėžyje, tiek visoje Lietuvoje vienu metu avarijų buvo labai stipriai sumažėję. Lietuvoje nebežūsta daugiau kaip 200 žmonių, o buvo laikas, kada avarijos nusinešdavo apie tūkstantį žmonių gyvybių per metus. Avaringumas sumažėjęs, galima sakyti stabiliai nusistovėjęs, bet jų – visgi dar yra, ir blogiausia, kad jas sukelia girti vairuotojai.“
Du juodieji taškai
Transporto kompetencijų agentūra (TKA), pagal 2018–2021 m. įskaitinių eismo įvykių duomenis, nustatė 2022 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė juodųjų dėmių žemėlapį – pernai jame pažymėtos 42 juodosios dėmės, t. y. 2 juodosiomis dėmėmis mažiau negu ankstesniais metais. Žemėlapyje juodomis dėmėmis pažymėtos ir dvi vietos Panevėžio rajono keliuose. Prieš dvejus metus juodųjų dėmių fiksuota penkiose vietoje.
Viena juodoji dėmė yra kelyje Panevėžys–Pasvalys netoli posūkio į Paįstrį. Šiame kelio ruože per ketverius pastaruosius metus įvyko keturi eismo įvykiai, juose žuvo vienas ir sužeisti keturi žmonės. Per parą čia pravažiuoja 8 tūkstančiai 480 automobilių.
Ne vienerius metus tokiu karštuoju tašku yra ir Krekenavos miestelio sankryža. Per 2018–2021 m. čia įvyko penki eismo įvykiai, kuriuose žuvo vienas ir sužeisti šeši žmonės. Šioje vietoje leistinas greitis 50 km/val. Sankryža važiuojantieji dažniausiai klaidingai mano, kad jų kelias yra pagrindinis. Juodųjų dėmių žemėlapio sudarytojai suskaičiavo, kad šiuo keliu per parą važiuoja kone 2 tūkstančiai 680 automobilių.
Kalti ne tik infrastruktūros trūkumai
Juodosios dėmės su visa tyrimų informacija yra perduotos VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri suplanuos eismo saugos priemonių įgyvendinimą juodųjų dėmių trūkumams pašalinti.
Juodosios dėmės – tai tokie kelių ruožai, kuriuose koncentruojasi eismo įvykiai, pagal šiuo metu galiojančią metodiką juodoji dėmė nustatoma, jei per 4 paskutinius metus jame įvyko 4 arba daugiau eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės arba patyrė sužalojimus eismo įvykio metu. Dažnai jos susiformuoja dėl esamų kelio saugos trūkumų ir eismo įvykiai turi tendenciją kartotis, todėl labai svarbu atlikti išsamius kiekvienos avaringos vietos tyrimus ir kaip įmanoma greičiau pašalinti šių nelaimingų atsitikimų rizikos priežastis. Todėl TKA eismo saugos specialistai kasmet atlieka tokius tyrimus ir pasiūlo priemones problemoms pašalinti. Tačiau ne vien kelio infrastruktūros saugos trūkumai lemia juodosios dėmės susidarymo priežastis – 2022 metais nustatyta 12 juodųjų dėmių, t. y. 29 proc. nuo visų, kurios susiformavo dėl eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo neblaivūs, neturėjo teisės vairuoti arba pasišalino iš eismo įvykių vietos.
Ar tikrai nebe juoda?
Pasak V. Mačėno, juodų dėmių žemėlapiai sudaryti remiantis penkerių metų statistika ir, jo manymu, Krekenavos sankryžoje pažymėtas juodas taškas artimiausiu metu turėtų išnykti.
„Dabar sankryža sutvarkyta, įrengti greitį ribojantys kalneliai iš abiejų pusių, pastatyti atitinkami ženklai ir to ruožo avaringu aš nebelaikau, nors pagal penkerių metų statistiką dar išeina, kad taip yra. Turi praeiti laiko tarpas, kad ši dėmė būtų išbraukta“, – teigė V. Mačėnas.
Tačiau Krekenavos seniūnijos seniūnas Vaidas Kaušakys mano, kad žemėlapyje esanti juoda dėmė turėtų ne tik neišnykti, bet priešingai – netgi paryškėti, kad tam atitinkamos institucijos pagaliau kažko imtųsi.
„Mes kalbame apie 2008-ąjį kelio numerį, kurio kryptis Vilainiai – Šventybrastis – Krekenava. Anksčiau ten viena kelio dalis buvo žvyrkelis. Kelių direkcija išasfaltavo tą kelio dalį, ko pasėkoje pakilo kelio kategorija. Dabar važiuojant iš Kauno į Krekenavą navigacija veda tuo keliu. Padidėjo lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių srautai. Kadangi 195-as kelias yra pagrindinis, tai atvažiuojant nuo Vilainių vairuotojai turi sustoti ir praleisti kitus automobilius. Dažnas vadovaujasi navigacija ir nekreipia dėmesio į čia esančius kelio ženklus: nemato nei balto ženklo, kad yra miestelis ir greitis ribojamas iki 50 km/val, nei mato, kad važiuoja ne pagrindiniu, o šalutiniu keliu. Krekenaviečiai puikiai žino šią vietą ir sustoja net jei nereikalauja ženklai, o į autoįvykius dažniausiai patekdavo užsieniečiai, turėjom ir žmogaus žūtį toje vietoje“, – pasakojo seniūnas.
V. Kaušakys ne sykį bendravo su Kelių direkcijos specialistais. „Šiaip ne taip mums pavyko surasti bendrą kalbą ir sankryžoje buvo pastatytas „Stop“ ženklas, įrengti greičio mažinimo kalneliai. Manau, dėl to avaringumas sumažėjo, nebeturim kraupių autoįvykių, bet neįskaitinių avarijų vis dar atsiranda. Kelių direkcija kažkada planavo ir žadėjo įrengti žiedinę sankryžą, bet per tiek metų to dar nepadarė. Tai opiausia mūsų problema, ir viltis blėsta. Panašu, kad ši vieta mažai kam rūpi. Nors čia jau nebe vilties reikia, o sąžinės kažkam turėti“, – piktinosi V. Kaušakys.