Atnaujinamai „Ekrano“ marių pakrantei stalius Vytautas Aukštuolis jau pagamino tris pavėsines ir tuo jo darbas užsibaigė.
Sulaukęs pasiūlymo naujau poilsiavietei pagaminti dar ir ąžuolinius neįprasto dizaino suolus, nepaisydamas gero uždarbio, stalius atsisakė.
„Aš beveik visą gyvenimą dirbu su medžiu – pasibaisėjau tokiais suolais. Gaminu taip, kad žmogus galėtų normaliai atsisėsti, kad būtų patogūs, o čia – tik šunims“, – pareiškė V. Aukštuolis.
Meistras sako apie abejotino patogumo suolus kalbėjęs ir su atsakingu asmeniu, tačiau į jo pasiūlymus niekas neatsižvelgė – suolai bus tokie, kokie numatyti projekte. Staliaus teigimu, tokie suolai kainuos nemažus pinigus, tačiau didelės naudos iš jų greičiausiai nebus. Negana to, kad suolai, V. Aukštuolio manymu, greičiausiai nebus patogūs, jis abejoja ir dėl pačios kokybės. Staliaus teigimu, ąžuolas turi būti dešimt metų išlaikytas arba du mėnesius specialiai džiovintas džiovykloje, tik tada bus tinkamas lauko gaminiams. Jis teigia supratęs, kad suolų reikia čia ir dabar, tad nuogąstavo, kad atsiras nesąžiningas subrangovas, kuris nesilaikys technologijos, ir žiemą suolai atrodys dar gražiai, tačiau pavasarį spygtelėjus saulei medis gali pradėti plyšinėti. Negana to, šiems suolams reikia ir specialių – didelių – matmenų medienos. Pasak V. Aukštuolio, tokių stambių matmenų niekas paprastai nepjauna, o klijuoti – neapsimoka. Jo nuomone, tokiam stambiam gaminiui klijavimas būtų per didelė rizika, mat suolai stovės lauke, veikiami atmosferos sąlygų.
Nors sumeistravęs prašomus suolus stalius nemažai uždirbtų, tokio darbo atsisakė.
„Aš galiu padaryti gražiai, kad būtų patogu, bet to šlamšto tikrai negaminsiu. Paskui iš manęs juoksis visi“, – emocingai kalba V. Aukštuolis, nuo 1990 metų turintis medienos verslą.
Architektai palaimino
Panevėžio savivaldybės projektų vadovas Tadas Stanikūnas sako, kad teritorijos prie „Ekrano“ marių sutvarkymo projektas turėtų būti baigtas iki kitų metų rugsėjo 30-osios. Tikimasi, kad rangovai susisuks greičiau ir pakrantė lankytojams atsivers jau vasaros pradžioje.
Pakrantėje jau įrengti pėsčiųjų takai, įjungtas apšvietimas, įrengiamos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, tvarkomi priėjimai prie vandens. Dar numatyti ir tilteliai, kiti darbai, kad sutvarkyta viešoji erdvė būtų patogi ilsėtis ir leisti laisvalaikį. Čia jau pradėjo kurtis ir vandens pramogas siūlantis privatus verslas – atidarytas vandenlenčių parkas, kitąmet lankytojams bus atvertas ir batutų ant vandens parkas.
Sutvarkyti buvusią apleistą pakrantę ir paversti ją nauja Panevėžio traukos vieta kainuos per 2,4 mln. Eur.
Pasak T. Stanikūno, projektas įgyvendinamas dviem etapais, o jų techninius projektus rengė bendrovė „Plėtros partneriai“.
„Techninio projekto sprendiniams ir mažajai architektūrai pritarta Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžiuose, dalyvaujant miesto architektams, kurie nori matyti iš esmės pasikeitusias viešąsias erdves“, – teigė projekto koordinatorius.
Projekte numatyta, kad prie tako, ne rečiau kaip kas 150 metrų, įrengiamos poilsio aikštelės su suolais, šiukšlių dėžėmis. Teritorijoje taip pat atsiras ir medinės sėdėjimo platformos bei masyvios medienos suolai, kurie būtų artimi gamtinei aplinkai.
„Rangovai, pasirašydami rangos sutartis prisiima įsipareigojimus atlikti darbus taip, kaip numatyta techniniuose projektuose. Tikiu, kad ir pirmojo, ir antrojo etapo rangovai paves gaminius padaryti tokiems gamintojams, kad jiems patiems nebūtų rūpesčių ateityje“, – sako T. Stanikūnas. Anot jo, masyvūs mediniai suolai atsiradę ir Kultūros bei poilsio parke, tačiau apie juos neigiamų komentarų negirdėjęs.
Supaprastinti nesutiko
Vieno iš marių pakrantę tvarkančių rangovų, įmonės „JK Ranga“ atstovai aiškina, kad visi darbai atliekami taip, kaip numatyta gautame užsakyme.
Įmonės projektų vadovas Andrius Guzanovas pasakoja, kad vasarą buvo ieškoma, kas galėtų pagaminti ąžuolinius suolus. Vienas meistrų, kuriam buvo pateikti brėžiniai, buvo V. Aukštuolis. Stalius, anot A. Guzanovo, pasiūlė keisti matmenis. Būtent dideli matmenys, o ne patogumas, projektų vadovo teigimu, buvo pagrindinis meistrui užkliuvęs dalykas. Tokią medieną išties sudėtingiau ir džiovinti, ir apdirbti, ir klijuoti.
„Jis siūlė keisti projektą – jį supaprastinti. Savo sąlygomis tokių suolų negalėjo pagaminti“, – teigė A. Guzanovas.
Stalius išsakė nuomonę, kad projektas ne itin geras. Projektuotojai siūlomų pakeitimų nenorėjo. A. Guzanovo teigimu, yra specialistų parengtas bei architektų tarybos patvirtintas projektas ir rangos darbus atliekanti įmonė privalo juo vadovautis.
Apsiėmė įmonė
Panevėžiečiui staliui atsisakius gaminti išskirtinio dydžio ir dizaino suolus, jau surasta kita Panevėžio įmonė, kuri imasi šio darbo. Pasak A. Guzanovo, šiuo metu mediena jau džiovinama, o pavasarį iš jos bus gaminami ir patys suolai.
„Mes neturime pagrindo kažko bijoti. Gamintoja garantuoja, kad bus gerai. Ji prisiima atsakomybę už suolų kokybę. Ar bus blogai, ar nebus, tik laikas parodys“, – sako A. Guzanovas.
Panašūs masyvūs suolai Panevėžyje jau stovi. Tokių yra ir sostinėje. Pasak A. Guzanovo, apsiėmusi pagaminti technologiškai ganėtinai sudėtingus suolus įmonė yra patyrusi savo srities specialistė, ilgai aiškinosi, konsultavosi su kitais profesionalais dėl nemenkų medienos matmenų, klijavimo ir kitų gamybos niuansų.
Apie atnaujinimą skaičiais
„Ekrano“ marių pakrantė tvarkoma dviem etapais.
Pirmojo rangos darbus atlieka ūkio subjektų grupė, kurią sudaro bendrovė „Panevėžio melioracija“ ir Stasio Pakarklio įmonė. Šių darbų vertė – daugiau nei 0,96 mln. eurų.
Antrojo etapo darbų rangovas yra bendrovė „JK Ranga“, o rangos sutarties vertė – daugiau nei 1,513 mln. eurų.
Marių pakrantei paversti rekreacine zona daugiau nei 1,461 eurų sudaro europinė parama, beveik 129 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, o likusios lėšos iš Panevėžio savivaldybės biudžeto.