Nusivylė pasitarimu
Kauno miesto savivaldybėje vyko parengto projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano viešas svarstymas. Jį pristatė UAB „Atamis“ atstovai, o pristatymas buvo transliuojamas per ZOOM platformą.
Renginyje buvo pristatomi projekto sprendiniai. Tačiau Panevėžio rajono savivaldybė nepritaria projektui, esą pagal parengtus sprendinius suplanuotoje teritorijoje nelieka galimybės statyti tarptautinę Panevėžio keleivių stotį. Todėl Rajono savivaldybė laikosi nuomonės, jog strategiškai svarbu keleivių stotį planuoti Gustonyse ties esamos ir numatomos „Rail Baltica“ geležinkelių vėžių sankryža. Ši sankryža turėtų tapti Lietuvos geležinkelių tinklo susisiekimo dalimi ir ateityje sudaryti galimybę atvykti traukiniu keleiviams iš kitų miestų – Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių, Telšių, Plungės, Klaipėdos.
Tačiau apie tarptautinę keleivių stotį viešajame svarstyme nebuvo kalbama, ir projekto rengėjai, išgirdę Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko klausimą apie tarptautinę keleivių stotį, atsakė trumpai, esą šiame pristatyme kalbama tik apie planuojamų dviejų depų infrastruktūras.
Atsirastų du depai
Viešajame svarstyme paviešinti Panevėžio rajono Gustonių ir Kauno depų bei su jais susijusių objektų statybų projektai. Šie depai užtikrintų viso „Rail Balticos“ geležinkelio per Lietuvą ruožą ir sukurtų naujų darbo vietų regionuose.
Iš šių depų būtų koordinuojamos geležinkelio vėžės, geležinkelio technikos ir riedmenų priežiūros bei aptarnavimo darbai. Kauno depas bus skirtas aptarnauti Kaunas–Vilnius, Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos siena ir Kaunas–Jonava 1435 mm pločio vėžės geležinkelio ruožus, o Gustonių geležinkelių infrastruktūros priežiūros depas aptarnautų tokio paties pločio ruožą Jonava–Lietuvos ir Latvijos siena. Kauno depe darbuotųsi 50 darbuotojų, o Gustonių – 40 asmenų.
Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas planuojamas maždaug už dvylikos kilometrų nuo miesto, netoli Gustonių. Šioje vietoje numatyta krovinių stotis, krovos ir karinės technikos aikštelė, krovinių terminalai. Beje, specialiajame plane buvo suprojektuoti regioninių keleivinių traukinių stovėjimo keliai, automobilių privažiavimo ir priežiūros keliai. Visam tam numatyta 94 hektarų teritorija. Dėl naujosios „Rail Balticos“ infrastruktūros Gustonių pervažą numatyta rekonstruoti į dviejų lygių sankirtą. Kaip bus iš tikro, paaiškės, kai bus pristatomi kiti „Rail Balticos“ infrastruktūros planai.
Beje, anksčiau netoli Gustonių buvo numatyta vieta ir Panevėžio keleivių stočiai įrengti, tačiau kol kas „Rail Baltica“ vėžės rengėjai neatskleidžia, kur ji iš tiesų bus statoma.
Kalbos apie laikiną keleivių stotį
Anot Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, jau išspręsti žemės paėmimo klausimai europinei geležinkelio vėžei.
„Nors šie klausimai išspręsti, bet neįsivaizduoju geležinkelio be stočių Panevėžio rajone – Gustonyse arba Panevėžio mieste. Ką mes veiksime su europine vėže, kuria prašvilps traukiniai, tarsi mūsų čia nebūtų? Kalbama net apie laikinąją keleivių stotį, kurią planuojama įrengti lyg ir netoli Upytės. Nesuprantu tokios situacijos, kai žmogus atvažiuoja ir išlipa iš traukinio. Kaip jam pasiekti Panevėžį arba persėsti į kitą traukinį, jeigu reikia važiuoti į kitą šalies miestą?“ – svarstė rajono meras ir stebėjosi tuo, kad keleivių stotis netoli Panevėžio bus įrengta apie 2030 metus, o „Rail Baltica“ vėžėmis jau riedės greitieji traukiniai. Jis prisipažino, kad atsakymo į tuos klausimus neturi.
Daug neaiškumų
Panevėžio rajono meras teigė, kad negali detaliai paaiškinti, kaip bus su „Rail Baltica“ geležinkeliu.
„Ne mes esame užsakovai ir ne mes esame pinigų mokėtojai. Kita vertus, projektai keičiasi ir pristatinėjamos vis kitokios versijos – koreguojami projektai. Sutikčiau, kad „Rail Baltica“ keleivių stotis atsirastų Panevėžyje. Tai būtų priimtinas variantas. Kitas dalykas, jeigu keleivių stotis atsiras tik apie 2030 metus, tai kaip keleiviai važiuos greituoju traukiniu ir norės pasisvečiuoti Panevėžio rajone bei mieste?“ – domėjosi Panevėžio rajono meras P. Žagunis.
Žemės sklypus pardavė
Panevėžio rajono meras dar kartą pakartojo, kad „Rail Baltica“ užsakovai nėra nei Panevėžio miesto, nei Panevėžio rajono savivaldybės.
„Europinės vėžės užsakovai korifėjai esame ne mes: nei Panevėžio rajono, nei miesto savivaldybės ir jiems nėra svarbios mūsų nuomonės ir pasvarstymai. Beje, Panevėžio rajone jau yra išpirkti žemės sklypai depui Gustonyse. Prieštaravimų žemei išpirkti iš savininkų nebuvo, nors pačioje pradžioje buvo abejojančių, bet vėliau suprato, kad tai – būtinybė parduoti žemes europinei vėžei tiesti per Panevėžio rajoną“, – baigė pokalbį P. Žagunis.
Paskelbti konkursai
Lietuvos geležinkeliai (LTG) sausio 13 dieną centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė dviejų projektuotojų konkursus Kauno ir Gustonių depams steigti, jų sąlygose nurodoma, kad pasiūlymų laukiama iki vasario 28-osios. Su šių konkursų laimėtojais bus pasirašomos 19 mėnesių trukmės sutartys bei numatoma galimybė jas pratęsti. Beje, šias sutartis planuojama pasirašyti šiemet, o abiejų depų statybų priežiūros paslaugos bus perkamos atskirai.
Liko treji metai
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad apie 2026 metus jau turėtų veikti „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Panevėžio, 2027 metais šalyje veiktų daugiau atskirų jo atkarpų, o apie 2028 metus būtų sujungtos linijos Lietuvoje ir Lenkijoje. Planuojama, kad „Rail Baltica“ geležinkelio tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais.
„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos bendras ilgis sieks 169 kilometrus, tarp Kauno ir Ramygalos bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 tuneliai gyvūnams. Be to, čia bus pastatytas vienas įspūdingiausių inžinerijos objektų – 1,51 kilometro ilgio tiltas per Neries upę.
Nuo Ramygalos iki Lietuvos-Latvijos sienos bus trys geležinkelio tiltai, 14 automobilių kelių ir 20 geležinkelio viadukų, keturi žalieji tiltai ir Panevėžio keleivinių traukinių stotis.