Kunigas A. Puško apie parapijos žmones atsiliepia tik gerais žodžiais: „Svarbiausia –požiūris. Yra tokia istorija, kuri man patinka.“ Ir čia pat ją papasakoja.
Žmogus ieškojo naujos vietos, kur gyventi. Jis priėjo vieną miestą, jį pasitiko miesto vartų sargybinis. Šis klausė: „Ko čia ieškai?“ Žmogelis atsakė: „Naujos vietos, kur gyventi“. Sargybinis vėl klausė: „O senoje vietoje kokie žmonės gyveno?“ Žmogus atsakė: „Oj, pikti, negeri žmonės. Norėčiau gyventi ten, kur geri ir draugiški žmonės.“ Sargybinis atsakė: „Tai ir čia tokie patys pikti, eik tada kitur ieškoti, kur gyventi.“ Po kelių dienų atėjo kitas žmogus, taip pat ieškantis naujos vietos, kur gyventi. Sargybinis vėl klausė: „Kokie ten žmonės gyveno senoje vietoje?“ Keliautojas atsakė: „Labai geri ir draugiški.“ Sargybinis atkirto: „Tai ir čia tokie gyvena.“
Tad svarbiausia požiūris. Aš manau, kad mūsų parapijoje gyvena geri, gražūs, draugiški žmonės. Kai reikia, visuomet padeda“, – pasakojo kunigas A. Puško.
Dar viena džiugi proga parapijoje – bažnyčioje įmontuoti nauji vitražiniai langai.
„Iš tiesų, per šiuos trejus metus tikrai nemažai nuveikta, tačiau darbų dar begalė. Bažnyčia jau labai sena, kai kurios vietos nekondicinės, reikia tvarkyti. Tad po truputį ir stengiamės su parapija remontuoti maldos namus, – pasakojo kunigas. – Šiuo metu pabandymui įdėjome keturis vitražinius langus. Pinigų kol kas tik tiek užteko. Tačiau toliau taupysime ir stengsimės gražinti šią neogotikinę bažnyčią.“