Netikėtas istorinis radinys gatvę remontuojantiems Panevėžio statybos tresto filialo „Gerbusta“ darbininkams atsivėrė antradienį pajudinus gruntą po asfalto danga.
Domėsis archeologai
„Gerbustos“ vadovo Kęstučio Kastricko teigimu, apie radinį iš karto pranešta darbų užsakovams – Panevėžio miesto savivaldybei ir archeologams. Gatvės remonto darbus nuspręsta stabdyti – šioje vietoje laukia rimti archeologiniai tyrinėjimai.
Atkastus kaulus paėmė policijos pareigūnai.
„Kol kas mažai žinių apie radinį. Ši vieta jau ir anksčiau buvo žinoma dėl vis atkasamų palaikų. Jie tikriausiai liko nunykus XVII a. kapinėms“, – spėja archeologas Dovilas Petrulis.
Istorija po žeme
Pastaraisiais metais rekonstruojamoje, mažai tyrinėtoje Panevėžio centrinėje dalyje archeologams viena po kitos atsiveria intriguojamos senojo miesto paslaptys.
Praėjusią vasarą nuardžius naujausią asfalto dangą Respublikos gatvėje, netoli sankirtos su Vasario 16-osios gatve, ir pradėjus ruošti šią vietą rekonstrukcijai, atsivėrė senovinis grindinys bei dalis namo pamatų – atkastas XVIII a. siekiantis tikro miestiečio kiemas, kuriame aptikta ir pirmoji Panevėžio pašto plomba iš švino. O vos už poros šimtų metrų, rajono Savivaldybės prieigose Vasario 16-osios gatvėje, prieš metus atkasti du suardyti kapai – suaugusių žmonių palaikai atidengti maždaug 1–1,40 m gylyje.
Istorikų nuomone, greičiausiai tai yra XVII–XVIII amžiaus kapų dalis. Dar vienas intriguojamas radinys pernai atsivėrė Laisvės aikštėje, priešais miesto Savivaldybės centrinį įėjimą. Ten 1,05 m gylyje atkastas grindinys, taip pat siekiantis XVIII a. Ši miesto dalis nuo seno buvo didžiausia traukos vieta Panevėžyje: čia šurmuliuodavo turgūs, į kuriuos suvažiuodavo visos apskrities ūkininkai, aplink stovėjo smuklės.