Privačiame sklype – leidimų nereikia
Rokiškis gyvūnų globos klausimais ilgą laiką buvo... tundra. Tačiau jau keletą metų rajone veikiančios aktyvios gyvūnų globėjos ima keisti žmonių požiūrį. Tapo gražia mada per asmenines šventes vietoj gėlių prašyti padovanoti maisto beglobiams, paramą gyvūnams maistu, kraiku ir kitomis priežiūros priemonėmis nuolat renka įvairios įstaigos, įmonės ir organizacijos. Naujausias pavyzdys: Rokiškio technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykloje surengtoje Pyragų dienoje buvo renkamos aukos beglobiams.
Tačiau norint gelbėti gyvūnus, reikia turėti ir kur tą maistą padėti. Visame Rokiškyje yra darbščių ir atsakingų globėjų ir šėrėjų tinklas, kuris rūpinasi atskirų gatvių, kvartalų beglobių gyvūnų šėrimu bei gaudymu.
Jiems darbą labai palengvintų vadinamieji kačių nameliai. Jie jau seniai tapo didesnių miestų: Vilniaus, Jonavos mikrorajonų kiemų dalimi.
Tokiame namuke paliekamas maistas katėms, kad jo neišnešiotų paukščiai, nebūtų sulytas ir kitaip sunaikintas. Namelyje yra pakloti guoliai, kuriuose gyvūnai gali pralaukti šalčius ar darganą. Namelio įkūrėjai įsipareigoja palaikyti jame švarą ir tvarką. Tai kur kas kultūringesnis, veiksmingesnis ir civilizuotesnis pagalbos benamiams būdas, nei po daugiabučių balkonais sukloti čiužiniai, pridėti indeliai.
Tačiau rokiškėnams tokie nameliai buvo tik svajonė. Tačiau gerų žmonių dėka ji tampa realybe.
Pirmasis kačių namukas lapkričio 9-ąją pastatytas Kauno gatvėje, privačiame sklype Aukštaičių kvartalo daugiabučių pašonėje. Rajono mero Ramūno Godeliausko „Rokiškio Sirena“ klausė, kokių dokumentų reikia, kad būtų galima įrengti tokį namuką. „Jei namelis privačiame sklype, jokių leidimų nereikia. Tereikia tik savininko sutikimo“, – sakė meras.
Savo sklype kačių namelį įrengti sutiko Violeta Šemetaitė. Beglobių kačių šėrimu šiame kvartale rūpinasi Danutė Grizevičienė.
Dovanojo namelį
„Oj, koks gražus. Netgi savo kieme tokio norėčiau“, – kauniečio meistro Vygando Baltrušaičio kūriniu gėrėjosi Birutė Dapkienė. Namelio dizainas išties vykęs, akivaizdu, kad jis taps kiemo puošmena. Namelis pakeltas ant kojyčių, gyvūnams patogiame aukštyje. Pirmajame jo aukšte – trys skirtingo dydžio landos. Jos skirtos ir maisteliui padėti, ir katėms įlįsti pasišildyti. B. Dapkienė pažadėjo tam skirti šiaudų.
Meistras V. Baltrušaitis neslėpė: tokių ypatingų namelių sukūrė kiek daugiau, nei dešimt. O kiek sukurta pagal standartinius, Vilniaus savivaldybės brėžinius, seniai skaičių pametė. Didmiesčiuose tokie kačių nameliai įprasta miestų kiemų dalis. O štai Rokiškyje šis namelis pirmas.
Meistras neslėpė: dauguma dekoro elementų ne tik puošnūs, bet ir funkcionalūs: medinėmis kopėtėlėmis katės iš karto gali užlipti į pastogę. Namuko stogas skaidrus, polikarbonatinis. Taip sugalvota neatsitiktinai: saulutei pašildžius, pastogėlė prišils ir katės ten galės ramiai sau snausti.
Kačių nameliai labai reikalingi ir Rokiškio mikrorajone, ypač Panevėžio gatvėje, kur maitinama nemažai beglobių gyvūnų. Galbūt kuris nors daugiabutis imsis prasmingos iniciatyvos įkurti tokį namuką?
Būtina šviesti visuomenę
Namelio statybos darbus saugiu atstumu nuo dvikojų stebėjo raina katė pakirpta ausele. Tai ženklas, kad ji – sterilizuota. „Yra ir dar viena, nesugaunamoji. Šiuo metu ji stamboka, tad kyla įtarimas, kad atsives kačiukų“, – apie šio kvartalo benamiukes pasakojo jas kas vakarą šerianti D. Grizevičienė. Atsargiai, iš po krūmų, iš už namo kampo sujudimą stebėjo kelios poros smalsių žalių akių. Be abejonės, ūsuotieji pažino ir savo globėjos balsą, ir užuodė šiandien kiek ankstyvesnės vakarienės viliojantį kvapą. Bet laukinės katės nuo pat mažens savo vaikus moko vieno: saugotis žmogaus. Tad lėkštele kačių konservų, įdėta į namelio vidų, vietinės katės pasilepins tuomet, kai išsivaikščios dvikojai.
Daugelis mikrorajono gyventojų baiminasi kačių namelių dėl galimos nešvaros. Pašnekovė paaiškino, kad apie tai negalima net kalbėti. Yra palaukiama, kol katės suės savo davinį, ir indeliai iš karto surenkami. „Daugiabučių gyventojai nežinia ką padarytų, išvydę nors vieną tokį indelį“, – sakė globėja.
Viena labiausiai žinomų rajono kačių globėjų Nijolė Pranskūnaitė neslėpė: pastangos rūpintis beglobiais, sulaukia daug pašaipų, keiksmų, piktavališko kenkimo. Vieni piktinasi, kad gyvūnai šeriami, kiti – kad sterilizuojami.
Vienintelis humaniškas būdas kačių populiacijai kontroliuoti yra sterilizacija. Kiekvienas atsakingas šeimininkas rūpinasi, kad jo augintinė nesusilauktų nereikalingų palikuonių. Būtent tokie kačiukai, kurie atsiranda dėl katės šeimininkų neatsakingumo (kvailų įsitikinimų, kad prieš sterilizaciją katė turi susilaukti nors vienos vados, kad sterilizuotas gyvūnas suvaikėja ir pan.). Katė gali atsivesti ir labai gausią vadą, o išdalinti kačiukus nėra taip lengva ir paprasta. Todėl paauginti mažyliai ieškoti savo „laimės“, o tiksliau, lėtos ir labai kankinančios mirties nuo šalčio, bado ir ligų, plėšrūnų, automobilių ratų ar piktavalių žmonių, paliekami prie konteinerių, išmetami į daugiabučių kiemus, prie privačių sodybų. Tikimybė išdalinti kačiukų vadą yra menka: jau dabar gyvūnų globėjai Rokiškyje turi arti šimto vienas už kitą gražesnių mažųjų murkliukų. Todėl viena iš gyvūnų globėjų veiklos krypčių ir yra žmonių švietimas: sterilizuoti augintinius, kad būtų išvengta ir nepageidaujamų vadų, ir naktinių „morčiaus“ koncertų, ir benamių gyvūnų miesto gatvėse.
Tačiau kai kuriems daugiabučių „tundroms“ tai nė motais. Gyvūnų globėjams verda kraujas išgirdus apie dar vieną gatvėje atvestą mažylių vadą. Mat kai kurios mikrorajono gyventojos šventai įsitikinusios, kad kates sterilizuoti – „nusikaltimas“. Todėl benames gaudančias globėjas puola net lazdomis, ką kalbėti apie keiksmus. Neleidžia statyti gaudyklių. O kad katės į jas neįlįstų, po balkonais palieka kelių patiekalų „meniu“. Tačiau visa meilė pasibaigia tada, kai pasirodo mažieji kačiukai. Pasirodo, ir dingsta: žūsta nuo ligų, bado, papuola po automobilių ratais, pražudomi piktavalių. Katės gyvenimas lauke trumpas – vidutiniškai treji metai. Ir tie „laimingieji“, kurie atseit laimi šią išgyvenimo kovą, į amžinuosius medžioklės plotus iškeliauja palikę tokių pat niekam nereikalingų trumpaamžių palikuonių vadas. Kuriuos globėjai kiek įmanydami renka ir gaudo. Deja, laukinio kačiuko gaudynės trunka mėnesius. Ir mažyliai į gaudykles įlenda tik išsekinti ligų: dėl rinotracheito praradę akytes, peštynėse „pasigavę“ kačių leukemiją. Ir jie lieka iki pat savo amžiaus pabaigos prieglaudų gyventojais: net sveikiems, socializuotiems kačiukams sunku rasti šeimininkus. O ką bekalbėti apie neįgalų, nepuošnų, bailų, nuo priešiško pasaulio dantimis ir nagais besiginantį mažąjį plėšrūną. „Tad kam juos veisti ir pasmerkti arba žiauriai mirčiai, arba kančiai?“ – klausė N. Pranskūnaitė.
Užkišta prieglauda
Rokiškio gyvūnų globėjai bendradabiauja su Utenos gyvūnų prieglauda. Joje dabar prižiūrima didžiulė gausybė gyvūnų. Tad rokiškėnės gyvūnų globos entuziastės vyko į šią prieglaudą talkinti jos savanoriams valyti narvų, padėti kitaip pasirūpinti gyvūnais. Rokiškėnams labai svarbi uteniškių parama: be jos būtų sunku padėti tiek gyvūnų, kiek gelbėjama dabar.
Ir prieglaudos sparčiai pildosi šios vasaros kačiukų „derliumi“. Jose ima stigti vietų. Todėl labai svarbu, kad šeimininkai atsakingai elgtųsi ir nedidintų benamių gyvūnų populiacijos. Katės sterilizacija – pats pigiausias ir patikimiausias būdas išvengti nereikalingų palikuonių. Jei gatvėje išvysite gyvūną pakirpta ausele, tai ženklas, kad jis yra sterilizuotas.