Daugiau nei kilometrą besidriekiantį statinį praėjusių metų pabaigoje iš panevėžiečio Savivaldybė nupirko už 47,3 tūkst. eurų. Nepriklausomi turto vertintojai tvorą buvo įkainoję keliais tūkstančiais eurų mažiau.
Į savo rankas gelžbetoninį monstrą perėmusi Savivaldybė ją rengiasi griauti, o kitapus jos esančiame valstybinės žemės sklype baigiama įrengti dar viena rekreacinė vieta – bendruomeninis sodas-daržas su oranžerija, uždengtas stiklo kupolu.
Prašydamas nesikuklino
Savivaldybės ir tvoros savininko derybos tęsėsi daugiau nei metus. Jos savininkas nesikuklino už parką nuo 1958-ųjų juosiantį gelžbetoninį monstrą, stovintį ant valstybinės žemės, užsiprašydamas daugiau nei poros šimtų tūkstančių eurų. Dėl tokio apetito derybos kurį laiką buvo nutrūkusios, kol praėjusią vasarą Savivaldybė nusprendė jas atnaujinti, pasiūlydama tvoros savininką atleisti nuo žemės nuomos mokesčio. Šis per metus sudarė per 10 tūkst. eurų. Tokią lengvatą baisiosios tvoros valdytojui patvirtinusi Savivaldybės taryba iškėlė ir sąlygą – ji galės būti pritaikyta, jei bus sudarytas tvoros pirkimo–pardavimo sandoris.
Jis pasirašytas praėjusių metų gruodžio paskutinėmis dienomis. Savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Morkūnė patvirtino, kad pardavėjui bus pritaikyta žemės mokesčio lengvata.
Oranžerija vietoje dirbtuvių
Prieš šešis dešimtmečius gelžbetoninė kilometro ir beveik 250 metrų ilgio, 2,2 metro aukščio tvora pastatyta parko pakraštyje įrengus aviacijos bazės dirbtuves. Jose sovietmečiu buvo remontuojami lėktuvai. Iki okupacijos tai irgi buvo Skaistakalnio parko dalis.
Anų laikų paveldas, kaip pleištas padalijęs parką, netrukus bus pradėtas etapais griauti. O kitapus tvoros esanti teritorija jau baigiama tvarkyti – dabar čia genimi želdiniai.
Savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistės Dalios Gurskienės teigimu, šiame 2 hektarų valstybinės žemės sklype, kuris, nelikus tvoros, taps parko tęsiniu, kuriamas bendruomeninis sodas-daržas. Dar iki balandžio šioje vietoje iškils ir 20 kv. m stiklo kupolas, kuriame numatyta įrengti oranžeriją. Pasak D. Gurskienės, ši vieta bus tinkama ir meno darbams eksponuoti, ir seminarams, konferencijoms organizuoti ar šiaip užsukti pailsėti. Oranžerijos kaimynystėje po atviru dangumi numatytas sodas-daržas, kuriame vešėtų prieskoniniai ir kitokie augalai.
„Tokie sodai-daržai labai populiarūs Europoje, kuriami netgi didžiųjų miestų centruose“, – sako D. Gurskienė.
Panevėžiui artimiausias toks pavyzdys – Vilniaus Bernardinų sode įkurta žalioji edukacinė erdvė, kur lysvėse veši visiems pažįstami daržo, prieskoniniai augalai.
Iki tokio sodo-daržo projekto Panevėžyje užbaigimo liko 76-ios dienos.
Įkurti naująją poilsio erdvę kainuos 170 000 Eur, 85 proc. šios sumos finansuoja ES, likusi dalis – miesto indėlis.
Parkas keičiasi
Viena didele statybų aikštele virtęs Skaistakalnio parkas pasikeis iš esmės. Šiuo metu jame atnaujinamas ir neįgaliesiems pritaikomas pėsčiųjų tiltas, įrengiami nauji pėsčiųjų, dviračių takai, sporto ir žaidimų aikštelės, atnaujinami želdynai, formuojama renginių zona, atveriama Nevėžio pakrantė su takais prie upės, modernizuojamas apšvietimas, bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Iš naujo gyvenimui bandoma prikelti ir istorinę poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą – pagal senas tarpukario nuotraukas atkuriama raudonų plytų namo autentiška išvaizda. Dar šįmet turi būti užbaigtas pirmasis jos rekonstrukcijos etapas. Savivaldybė yra pateikusi paraišką ir gauti finansavimą antrajam etapui – įrengti stikliniam priestatui, vedančiam po žeme.