Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nefiksuoja statistikos, kiek kasmet miesto ir rajono keliuose įvyksta eismo įvykių dėl susidūrimo su gyvūnais. Policijos atstovų teigimu, tokioms avarijoms daug reikšmės turi sezoniškumas, o šiuo metu žvėrių migracija vėl suaktyvėjusi.
„Ir ne tik rajono keliuose pasitaiko avarijų dėl išbėgusių laukinių gyvūnų. Jie užklysta ir į Panevėžio pakraščius, pasirodo Vakarinėje gatvėje. Ar žala automobiliui padaryta, ar ne, bet kokiu atveju apie tokį susidūrimą būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu“, – sako Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis.
Prie tvorų – specialūs vartai
Judriąsias magistrales nuo išbėgančių gyvūnų jau ne vienoje vietoje saugo atitvarai. Jie, pasak T. Martinaičio, akivaizdžiai mažina avarijų.
Tokių rezultatų tikimasi ir kelyje Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai. Dabar čia montuojamos metalinės tvoros.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovo žiniasklaidai Sauliaus Jansono teigimu,
tvoros bus įrengiamos abiejose kelio pusėse, taip pat papildomai montuojami horizontalūs nuovažų barjerai, vienkrypčiai varteliai gyvūnams. Pro pastaruosius žvėris į kelią išeiti negali, tačiau jei netikėtai užklydo, gali grįžti į gamtą. Įrengti vartai ir žmonėms, ūkininkų technikai.
Tokių atitvarų rangos darbų kaina – beveik 139 tūkstančiai eurų.
Avaringas ruožas
Krekenavos regioninį parką kertantis kelias Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai dėl čia migruojančių laukinių gyvūnų yra vienas pavojingiausių rajone. Prieš ketvertą metų lapkritį, anksti ryte, dar tvyrant tamsai, automobiliu „Audi“ į darbą važiuojantys sutuoktiniai netoli Upytės susidūrė su staiga į kelią išbėgusia laisvėje gyvenančių stumbrų banda. Vyrui pavyko išvengti smūgio į kelis stumbrus, tačiau netrukus per kelią ėmė bėgti dar didesnis būrys šių galiūnų. „Audi“ kliudė tris stumbrus, nulėkė į griovį ir vertėsi. Per avariją sužeista keleivė, krito trys stumbrai.
Iškart po šio įvykio vieną iš partrenktų stumbrų kliudė ir iš paskos važiuojantis visureigis „Toyota Hilux“. Jo vairuotojui pavyko išlaikyti automobilį ant kelio.
Kita panevėžiečių šeima, keliavusi automobiliu „VW Passat“, tame pačiame kelyje netoli Vinkšnėnų kaimo susidūrė su iš miško gūdumos atklydusiu ir staiga į kelią išlėkusiu didžiuliu stumbru. Iš penkių važiavusiųjų „VW Passat“ trys sunkiai sužaloti ir paguldyti į ligoninę, du asmenys atsipirko lengvesniais sužalojimais.
Nelaimės vietoje dirbę ugniagesiai gelbėtojai teigė, kad šie žmonės save gali vadinti laimės kūdikiais. Jeigu mašina būtų bent kiek aukštesnė, gyvūnas būtų tiesiog įlėkęs į saloną, ir tada pasekmės būtų tragiškos.
Nors apie gyvūnų pavojų kelio Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai atkarpose įspėja pastatyti ženklai, žvėrių elgsenos žinovai ne kartą yra pabrėžę, jog tokios apsaugos nepakanka. Krekenavos apylinkėse laisvėje ganosi apie tris dešimtis stumbrų, dar kelis kartus daugiau šių galiūnų gyvena gretimo Kėdainių rajono miškuose, o kelias kerta stumbrų takus. Apsauginių tvorų reikalingumą ne kartą yra pabrėžę ir miškininkai.
Kelia juoką
Pašilių stumbryno veterinarui Algimantui Lūžai naujieji kelio atitvarai link Krekenavos kelia juoką. Tokias tvoras, anot jo, net vaikas nesunkiai išlaužtų, o čia jos turės apsaugoti vairuotojus nuo pusę tonos sveriančio galvijo.
„Daug dirbo žmonės konstruodami atitvarus, vargo, pati idėja gera, bet kas pažįsta galvijus, supranta, kad čia ne apsauga“, – tiesmukai rėžia veterinaras.
Tokios silpnokos kelio konstrukcijos žvėrių elgsenos žinovui nekelia pasitikėjimo.
Laimei, kad pastaruoju metu kelyje Panevėžys–Krekenava–Kėdainiai, pasak A. Lūžos, stumbrai pasirodo rečiau. Jo žiniomis, šią vasarą kol kas tik kartą šie galiūnai perbėgo kelią.
„Anksčiau tame kelio ruože būdavo daugiau stumbrų, bet dabar juos iš ten labai išginė intensyvi žemdirbystė. Stumbrai pasitraukė į kitus kraštus ir čia rečiau bepasirodo. Be to, dabar šiems žvėrims sėslesnis metas – jie būna su savo jaunikliais“, – teigia A.Lūža.
Anot jo, net 10-12 pagrindinių šioje vietoje besiganiusios bandos patelių pasitraukė į Naujamiesčio girininkijos miškus. Kitos kaimenės patraukė link Linkaučių ir Truskavos apylinkių, link Kėdainių ir Jonavos rajonų. Pastarajame stumbrai jau matomi besisukiojantys prie pat žinomo, didžiulio, baltojo trąšų gamyklos atliekų kalno.
„Dar dalis stumbrų klaidžioja aplink Pašilius, o dauguma lieka prie paties stumbryno“, – vardijo A. Lūža.
