Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas rėžia: elektros tiekėjų sąskaita už gruodį – baisi.
„Bažnyčią šildėme net ne visą mėnesį, daugiau prieš šventes ir per šventes, o sąskaita be 20-ies eurų siekia 3000“, – apstulbęs klebonas.
Bazilikoje įrengtas grindinis šildymas, kuriam naudojama elektra. Ši nauja sistema naudojama dar tik pirmą žiemą. Sausį šildymas buvo įjungtas ištisai, palaikant bažnyčioje 8 laipsnių temperatūrą, tačiau praėjusią savaitę sulaukus kosminės sąskaitos, sekmadienį iš karto po šv. Mišių šildymas išjungtas. Šiluma srovena tik tualetuose, zakristijoje, kad neužšaltų sistema. Nepaisant to, G. Jankūnas susitaikė, kad už sausį skaičiai bus dar baisesni.
Pasak klebono, Krekenavos parapija turėjo finansinę pagalvę iš praėjusių metų. „Visa ta pagalvė bus suvalgyta. Nežinau, ar vasarį nelįsime į skolas“, – sako dr. G. Jankūnas.
Įdarbins saulę
Pasak Krekenavos klebono, keturženklės sąskaitos – galvos skausmas bažnyčioms. Tikėtis, kad parapijiečiai didesnėmis aukomis kompensuos kainų augimą, būtų nerealu, nes ir jiems auga mokesčiai, o nei algos, nei pensijos tiek nekilo.
Prieš remontą bazilika šildyta infraraudonosiomis lempomis. Prasidėjus darbams, jos išmontuotos. Pasak dr. G. Jankūno, dabar vėl galvojama prisiminti senąjį šildymo būdą. Taip iki šiol tebešildoma ir Upytės bažnyčia. Nors ir jos gautoji sąskaita už elektrą didesnė nei anksčiau, bet ne tokia drakoniška.
Dvasininkas jau svarsto, kaip sumažinti išlaidas – Krekenavoje ant parapijos namų stogų ketinama įrengti saulės jėgainę. Jos pagaminamos elektros turėtų užtekti ir bazilikai, ir parapijos namams, ir klebonijai.
Tikėjosi mažesnio brangimo
Panevėžio Kristaus Karaliaus katedrai už gruodžio šildymą teks sumokėti kone dvigubai daugiau nei prieš metus.
Bažnyčiai, parapijos namams ir kunigų namui centralizuotai tiekiama šiluma gruodį kainavo 2800 eurų. Namas, kuriame įsikūrusi raštinė, šildomas dujomis, o jų sąskaita siekia 900 eurų, tad iš viso teks pakloti apie 3700 eurų. Už sunaudotą elektrą dvasininkai irgi mokės brangiau, tačiau šioji suma tiek negąsdina.
„Tikėjausi, kad komunalinės paslaugos pabrangs kokiu 30 procentų, bet tikrai ne tiek“, – sako katedros administratorius Kęstutis Palepšys.
Pasak jo, bažnyčia šildoma minimaliai, kad siektų 11–12 laipsnių šilumos, tačiau patalpose, kur gyvena kunigai, kur vyksta katechezės, termometro stulpelis turi siekti apie 20 laipsnių.
„Viliuosi, kad kažkaip išsiversime“, – mano K. Palepšys.
Gyventojams blogiau
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys maldos namų situacijos nevadina išskirtine. Anot jo, sąskaitos išgąsdino ne daugiau ir ne mažiau nei eilinį gyventoją. Ši bažnyčia šildosi taip pat centralizuotai. Už praėjusių metų gruodį parapijai teks pakloti 3200 eurų – tiek kainavo šiluma bažnyčioje, klebonijoje ir parapijos namuose.
Klebonas svarsto, jog komunalinėms reikmėms teks leisti pinigus, numatytus kitiems reikalams: sielovadai, mažiau skirti vaikų vasaros stovykloms, atidėti remontus ar atsisakyti kokio pirkinio. Dvasininkas neatmeta, kad gali tekti šildymą bažnyčioje ir visai išjungti.
„Mūsų parapija išgyvens. Ne tokia baisi tragedija, bet iš karto pagalvoju apie eilinius žmones“, – sako R. Zdanys.
Raguvos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia šildoma dujomis. Kadangi ir jos brango, sąskaita taip pat didesnė – už gruodį teks pakloti 900 eurų vietoje anksčiau būdavusių 500–600 eurų.
Klebono Juozo Janulio teigimu, šią žiemą taupoma nuolat: kai lauke laikosi pliusinė temperatūra arba apie nulį, bažnyčioje visiškai išjungiamas šildymas. Spaudžiant šalčiams to padaryti negalima, nes susproginėtų radiatoriai.