Suskaičiavo: Panevėžio eglė – ne pati brangiausia šalyje

Didžiosioms metų šventėms pasiruošti reikalingus pirkimus Lietuvos miestai organizuoja per vėlai, taip prarandama galimybė paslaugas pirkti pigiau, o puošybos darbai ir renginiai vykdomi skubotai, taip pat pirkimai išskaidomi, todėl apribojama konkurencija, taip skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

Tačiau Panevėžys nėra tarp pačių blogiausių, organizavusių viešuosius pirkimus ir daugiausiai sumokėjusiu už eglės bei miesto puošybą.

Skubotai pirko Vilnius

VPT duomenimis, labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje. Pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas..

Taip pat pirkimus vėlai vykdė bei trumpą sutarties įgyvendinimo terminą – iki dviejų savaičių – paliko ir Marijampolė bei Tauragė.

Tačiau panevėžiečiai bei kauniečiai anksčiausiai iš visų kitų šalies miestų pradėjo eglių puošybos pirkimus. Kaunas tuo susirūpino 2018 metų kovą, Panevėžys – liepą, o Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 metų lapkritį.

Taip pat viešuosius pirkimus savivaldybės stengiasi išskaidyti į atskirus mažomis sumomis, kad pirkimo būtų galima neskelbti viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir kreiptis į konkretų tiekėją – taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas.

Sugadino specialiai

Panevėžys pačios eglės puošybai išleido 64 tūkst. eurų, o likusią dalį – 86 tūkst. eurų išleido gatvių, skverų puošybai. Iš viso su renginiu miestui tai kainavo apie 165 tūkst. eurų.

Panevėžio miesto savivaldybė atskirai skyrė lėšas pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventei organizuoti.

„Renginiui gavome beveik 15 tūkst. eurų. Tai tikrai nėra daug, kaip kalbama. Juk daugelio renginio akcentų organizavome savo pajėgomis, už kurias nereikėjo mokėti. Man atrodo, kad kalbos ir komentarai apie išleistus pinigus Kalėdiniams renginiams, yra išpūsti ir perdėti. Tiesiog žmonėms reikia žinoti, kam ir kaip buvo išleisti pinigai“, – įtikinamai kalbėjo Bendruomenių rūmų vadovė Sandra Myškienė.

Jai pritarė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

„Nors sankcijų, užgesus pagrindinei miesto eglei, nėra numatyta, firma „Švenčių studija“ įpareigota rūpintis, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Panevėžys tikrai nėra tas miestas, kuris daugiausiai pinigų išleido Kalėdiniam laikotarpiui“, – sakė T. Jukna.

Panevėžio eglė pagal brangumą ketvirta

VPT duomenimis, brangiausia eglė pastatyta Vilniuje – jai sostinė išleido 95 tūkst. eurų. Šventiniai renginiai atsiėjo dar daugiau – 110 tūkst. eurų.

Pigiausiai didžiausias metų šventes paminėjo Telšiai, kuriems eglę dovanojo gyventojai, o ją dekoravo miesto kultūros centras. Savivaldybė pirko tik renginio organizavimo paslaugą ir fejerverkus, šiems dalykams sumokėta – beveik 7 tūkst. eurų.

Kauno eglutė atsiėjo 80 tūkst. eurų, o šventiniai renginiai kainavo 225 tūkst. eurų. Klaipėda renginiams išleido 108 tūkst. eurų, o eglutė uostamiesčiui kainavo 58 tūkst. eurų.

Utena miesto eglutei išleido 10 tūkst. eurų, Tauragė – 21, Alytus – beveik 30, Marijampolė – 28, Šiauliai – 33, o Panevėžys – 64 tūkst. eurų.

Daugiausia miestų eglių Lietuvoje puošė įmonė „Švenčių studija“, jai teko puošti pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Kauno ir Alytaus pagrindines egles puošė viešoji įstaiga „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“.