Dar 2016-ųjų pavasarį Lietuvos paštas skubino gyventojus kuo greičiau įsigyti individualias pašto dėžutes. Reikalavimas buvo aiškinamas tuo, kad prieš kelis dešimtmečius pastatyti dėžučių blokai yra atgyvenos, nebeužtikrinančios korespondencijos saugumo. Žmonės greitai ant kiemų vartų ar namų sienų sukabino naująsias pašto dėžutes, bet gatvėse iki šiol kaip vaiduokliai teberiogso surūdijusios metalo griuvenos.
Dėl tokių savo laiką nugyvenusių reliktų miesto Savivaldybei ir Lietuvos paštui prireikė net teismo įsikišimo.
Susirašinėjimas atvedė į teismą
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, į valstybės įmonę buvo kreiptasi dėl skardinių šiukšlių iškuopimo, bet šioji teisinosi esanti atsakinga tik už korespondencijos pristatymą į šias dėžutes.
„Prašėme Lietuvos pašto sutvarkyti tą apleistą turtą, bet bendrovė atsakė, kad tos dėžutės jos apskaitoje neegzistuoja, ji atsakinga tik už korespondencijos pateikimą į jas. Daug buvo susirašinėjama paštu. Kadangi nebuvo rasta sutarimo, liko kelias į teismą“, – sako direktorius.
Panevėžio savivaldybė dar praėjusių metų pradžioje ėmėsi skaičiuoti nebenaudojamų pašto dėžučių blokus. Tokių mieste priskaičiuota 85-i.
Pasak T. Juknos, Savivaldybė kreipėsi į teismą, kad šis išaiškintų, kam tos dėžutės priklauso ir kas turi teisę jas nuimti.
„Tai ne Savivaldybės turtas ir mes negalime jų savavališkai griauti“, – teigė direktorius.
Pusė dar naudojamų
Bylinėjantis paaiškėjo, kad Panevėžio gatvėse tebestyro ne kelios dešimtys, o net 260 tokių senienų. Nors gyventojams buvo grasinama, kad iki 2016-ųjų gegužės pabaigos neįsirengusieji individualių dėžučių nebegaus korespondencijos – jos atsiimti turės kulniuoti į paštą, pasirodo, Panevėžyje netgi pusė sublokuotų dėžučių iki šiol naudojamos.
Po keisto ir netrumpo dviejų valstybės institucijų maratono teisme galop prieitas kompromisas: Savivaldybė sutiko pašto dėžučių blokus pašalinti, o Lietuvos paštas – už darbus sumokėti.
Trečiadienį teismas patvirtino taikos sutartį.
„Paštas pateiks sąrašą, kurios dėžutės dar naudojamos, į tokias bus įmesti informaciniai lapeliai, kad per tris mėnesius jų neliks. Tiek laiko turėtų gyventojams pakakti įsigyti naują dėžutę“, – teigė T. Jukna.
Visus Panevėžyje esančius buvusių pašto dėžučių blokus planuojama išardyti per pusmetį.
„Jau keletą metų įstatymas pasikeitęs ir korespondencija nebenešama į tokius boksus, bet tie užsilikę pašto dėžučių blokai miestui grožio nedaro. Dėl jų ir skundų nemažai gauname, gyventojai piktinasi tokiomis likimo valiai paliktomis, netvarkingomis dėžutėmis. Nors tai atrodo smulkmena, bet matome, kiek procedūriškai kainuoja ją sutvarkyti“, – sako T. Jukna.
Atsakingi gyventojai
Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovės Ugnės Bartašiūtės teigimu, pašto dėžučių blokai buvo įrengti centralizuotai maždaug prieš 30 metų, kai kurie galbūt net seniau. Ji tvirtina, kad už juos Lietuvos paštas niekada nebuvo atsakingas.
„Šios pašto dėžutės buvo išlaikomos už gyventojų lėšas – jie mokėjo už jų priežiūrą, remontą ir pan. Pagal dabartinį Pašto įstatymą, pašto dėžute taip pat rūpinasi pats gyventojas. Siekiant taikiai ir operatyviai užbaigti ginčą, abipusiu sutarimu priimta taikos sutartis“, – „Sekundei“ komentavo U. Bartašiūtė.
Kiek tokių pašto dėžučių blokų dar yra kitose savivaldybėse Lietuvos paštas atsakyti negali. Tačiau, pasak, U. Bartašiūtės, bendrai netvarkingų pašto dėžučių problema labai aktuali – apie 40 proc. visų dėžučių yra netvarkingos.
Ši problema aktualesnė kaimo vietovėse, tačiau nemažai netvarkingų dėžučių galima pastebėti ir miestuose.
„Netvarkinga pašto dėžute laikome, kai ji yra nerakinama, sulūžusi ir nesandari. Taip pat neretai pasitaiko situacija, kai dėžutė yra už tvoros, pasislėpusi krūmuose arba ją saugo ne itin draugiškai nusiteikęs šuo. Tokiais atvejais laiškų ar korespondencijos pašto dėžutėje palikti negalime, todėl viskas keliauja į pašto skyrių. Procesas galėtų būti daug paprastesnis, jeigu pašto dėžutė būtų tvarkinga – žmogui nereikėtų gaišti laiko ir eiti į pašto skyrių, o ir laiškininko darbas būtų greitesnis“, – teigė pašto atstovė.
Lietuvos pašto įstatyme numatyta, kaip turėtų atrodyti tvarkinga pašto dėžutė ir kad už ją atsako pats gyventojas.